Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašo, kad mokytojams užkliuvo knygos skyriuje „Mes turime savo Tėvynę – Lietuvą“ vaikams pateikiamas pasakojimas „Lietuviška kepurė“ iš Vytauto Račicko knygos „Sunku būti mokiniu“.
Trečiaklasiams siūloma pamąstyti ir atsakyti į klausimus, ar dėl to, kad „kitas yra kitoks“, galima iš jo tyčiotis.
V.Račickas sukūrė istoriją, kaip močiutė Gediminui numezgė trispalvę kepurę ir uždėjusi ant galvos pasakė, kad dabar jis – tikras lietuvaitis. Kepurė iškart sudomino kieme bėgiojusius Andžejų, Dimką ir Seržą.
Berniukai norėjo ją pasimatuoti, bet Gediminas nedavė – gal bičiulių rankos nešvarios, gal jie ant savo „kopūsto“ turi utėlių, nes galvą trinko ne šampūnu, o muilu, be to, jų dantys šimtą metų nematė šepetėlio.
Vaikai susipyko. Dimka ir Andžejus užlaužė Gediminui rankas, Seržas atėmė kepurę ir ja nusivalė savo batus.
„Sukandau dantis, sučiaupiau lūpas ir garsiai į burną įtraukiau lauk besiveržiančias nosies išskyras. Paskui kaip galima daugiau įkvėpiau oro ir spjoviau Seržui į veidą.Pataikiau tiesiai į burną.
„Tu pasielgei kaip tikras vyras“, – pasakė močiutė, šlapiu skuduru šluostydama mano sukruvintą nosį. Mat Seržas su savo draugais mane gerokai apkūlė“.
Vakare Seržo motina atnešė išskalbtą kepurę, o Gediminas mandagiai jai padėkojo rusiškai, pagal rusų tradicijas kreipdamasis į moterį vardu ir tėvavardžiu.
Dešimtmečiai kviečiami diskutuoti, kuris berniukas buvo mandagesnis, ar Gediminas pasielgė kaip tikras vyras, ką laimėjo vaikai pešdamiesi dėl „lietuviškos kepurės“.
„Lietuvos rytas“ paprašė, kad šią istoriją perskaitytų ir pakomentuotų Klaipėdos Simono Dacho vidurinės mokyklos mokytoja Gražina Jokšienė, dėstanti etiką moksleiviams nuo penktos klasės.
„Diskusijoms su savo mokiniais geriau pasirinkčiau kitą tekstą. Tai tarsi istorija su patriotiniu atspalviu, tačiau galima pajusti, kad menkinami rusakalbiai. Manau, patriotiškumą ir tautiškumą reikėtų ugdyti kitaip. Šitokie pavyzdžiai mažą vaiką gali supainioti. Jeigu klasėje būtų rusakalbių, diskutuojant kiltų problemų“, – sakė G.Jokšienė.
Mokyklos direktorė Elena Blažienė kategoriškai nusiteikusi prieš tokį auklėjimą: „Tekste daug dviprasmybių. Vaikai rusiškais vardais – nesiprausę, nešvariomis rankomis, utėlėti, nevalo dantų. Tai – pažeminimas. Manyčiau, galima mokyti patriotiškumo ir be tekste minimų nešvankybių“.
