Kalbėdami apie lietuvių liaudies dainas, papročius ir kitus tautosakos ar folkloro dalykus, visada stengiamės pabrėžti, kokia senas ir unikalus yra šis mūsų etninės kultūros paveldas. Ir retai susimąstome apie kitas, artimesnes ar tolimesnes tautas ar jų tradicines kultūras. O gal nemaža jų dalis yra dar senesnės ir unikalesnės?
Savo akiratį praplėsti ir pačių įvairiausių kraštų tradicinės muzikinės kultūros žiniomis pasidalinti kviečia vienas nedaugelio muzikinės antropologijos ekspertų Lietuvoje Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Sliužinskas.
Antradienį 18 val. rengiama priešpaskutinė ciklo popietė „Ne vien čiastuškos“ (slavų šalių muzikinė kultūra)“.
Tai labai plati tema, nes slavų kultūra atstovaujama ne vien Rusijos platybėse, bet ir Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, ir t.t. Kiekvienos šalies muzikinis folkloras pasižymi tiek bendrais, tiek ir labais skirtingais lokaliniais bruožais. Skambės rusų tęstinės dainos, bulgarų sekundinės polifonijos apraiškos (panašios į lietuvių sutartines), vestuvinių apeigų, muzika, sodrus šešiabalsis slovėnų vyrų dainavimas. O kur dar skambiosios penkiabalsės kazokų dainos?
Slavų tradicinė muzikinė kultūra. Ar tai į vieną visumą sietinos atskirų tautų folkloro apraiškos? O gal tai vien kalbos giminyste pasižyminčios visiškai skirtingos muzikavimo tradicijos? Šiuos klausimus atsakys R. Sliužinskas spalio 12 d. 18 val. Etnokultūros centro vyksiančio renginio metu.