Nerijos fortas, kuriame įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus, yra vienintelis toks XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Sunku net įsivaizduoti, kad čia, kur dabar linksmai nardo ruoniai ir pingvinai, prieš kelis dešimtmečius marširavo kareiviai...
Pasak istoriko Dainiaus Elerto, kariniais įtvirtinimais Kopgalyje siekta apsaugoti Klaipėdos uostą nuo netikėto priešo įsiveržimo iš jūros pusės. Jie užkirto galimybę priešui išlaipinti desantą Nerijoje ir pulti Klaipėdos miestą iš mažiau saugomos marių pusės. Dainius Elertas paskaitos klausytojams žada detaliai atskleisti šios jūrinės tvirtovės, o kartu ir prie jos atsiradusio Kopgalio kaimo istoriją.
Nerijos fortas pradėtas statyti 1865 metais, tačiau dar statybos metu buvo suprasta, kad kaip gynybinis įrenginys jis nėra veiksmingas. 1897 metais vokiečių kariškiai demontavo Nerijos forto patrankas ir perdavė patalpas civiliams, juose buvo įrengti sandėliai, centriniame redute apsigyveno uosto tarnautojų, mokytojų, samdomų darbininkų šeimos. Pirmojo pasaulinio karo metu forte nuo carinės Rusijos armijos slėpėsi miestiečiai. 1923 metais Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, forto redute apgyvendintos šeimos, buvo įsikūrę Lietuvos jūrų skautai, vasaras leido Kauno aukštesniosios technikos mokyklos laivininkų skyriaus kursantai.
1939 metais Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Nerijos fortas vėl atiteko kariškiams – tvirtovėje buvo laikoma priešlėktuvinės gynybos pajėgų amunicija. 1945 metais atsitraukdami vokiečių kariai susprogdino fortą. 1945 m. sausio 30 dieną apgriautą tvirtovę užėmė Raudonoji armija ir iki pat 1975 mеtų Nerijos fortas buvo civiliams uždraustoje pasienio zonoje.
1975 metais prasidėjęs tvirtovės atkūrimas baigėsi 1979 metais, forte įkūrus Jūrų muziejaus ekspozicijas.
 |
| Etnokultūros centro nuotr./Istorinė forto vartų nuotrauka |
