Visą mėnesį bus galima džiaugtis keliais šimtais autorinių snaigių, o atidarymo metu bus galima ir patiems pabandyti baltą popieriaus lapą paversti ažūriniu šalčio tvariniu bei sužinoti, kuo snaigė skiriasi nuo žvaigždės.
Pasak tautodailininkės K.S. Mažukaitienės, žmonės nuo seno kiek galėdami stengėsi, kad namuose būtų švaru ir gražu, ypač prieš artėjančias šventes. Viena iš namų puošmenų buvę karpiniai. Nors ir neilgaamžiai, bet išskirtinio meistriškumo reikalavę rankdarbiai puošė langus, paveikslų rėmus, lentynėles, žibalinių lempų gaubtus, indaujas ir kt. Popieriniai stebuklai dar vaikystėje dievdirbių šeimoje augusią Kristiną pakerėjo. Mergaitė mėgdavo karpyti paveikslėlius, džiaugdavosi, pamačiusi kitų darbus.
Prieš gerą dvidešimtmetį medikės profesiją turinti moteris darbovietės kalėdinę eglutę papuošė savo kurtomis snaigėmis ir nuo tada jau nebepaleido iš rankų manikiūrinių žirklučių – iki šiol tautodailininkės namuose nuolat „sninga“. Tūkstančiai snaigių iš moters namų pasklido po Klaipėdos miestą, gimtąjį Žemaičių Naumiestį, pasiekė Ameriką, Didžiąją Britaniją, net tolimąją Australiją. 1989 m. K.S. Mažukaitienė atstovavo Lietuvai pasaulinėje karpinių parodoje, vykusioje Vilniaus dailės parodų rūmuose, ir buvo vienintelė autorė, eksponavusi snaiges. 2008 m. surengta pirmoji personalinė paroda.
K.S.Mažukaitienės snaigės išsiskiria stebėtinu smulkumu, netikėtais siužetais, jos visos skirtingos. Snaigių „nėriniuose“ pinasi rūtų šakelės, slepiasi paukščiai, laigo voveraitės, tyliai sparnais sušnarena angelai. Snaigė atsiranda kaip vizija, pasakoja tautodailininkė, atsipalaidavimą ir ramybę randanti stebuklo nuojautą nešančių karpinių kūrime.
