„Naują uostą galima statyti tik tada, kai bus užtikrinti nauji krovinių srautai. Negalima „nuvogti“ iš Klaipėdos, tą patį krovinių kiekį tarsi paskirstant. Taip nebūtų jokios ekonominės naudos“, – teigė uosto vadovas.
Prioritetine vieta įvardijama pasienyje su Latvija esanti Būtingė, ilgainiui čia planuojama įkurdinti ir suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tačiau skeptikai įsitikinę, kad šis sprendimas – labiau politizuotas, o kita vieta – Melnragė – nepakankamai įvertinta.
Klaipėdos uosto plėtra – ribota
Klaipėdos uoste krova per pastaruosius dvylika metų išaugo beveik 2,5 karto. 1999-aisiais uoste buvo perkrauta 14,97 mln. tonų krovinių , 2011-aisiais – jau 36,6 mln. t. Beje, pernai Klaipėda pirmą kartą lenkė jungtinį Talino uostą beveik 15 tūkst. tonų. Kasmet krovos apimtys šuo metu tarp Baltijos šalių lyderiaujančioje Klaipėdoje auga vidutiniškai po 8,3 proc.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Eugenijaus Gentvilo teigimu, naujojo uosto prireiktų tik išaugus naujiems krovinių srautams. |
Tačiau Klaipėdos uosto galimybės ribotos. Prieš dešimtmetį studiją Lietuvos uoste rengę japonų inžinieriai paskaičiavo, kad maksimalus pajėgumas galėtų būti ne daugiau kaip 37 mln. tonų. Patys uostininkai įsitikinę, kad galimybės – kur kas didesnės, tačiau įspėjimai verčia sunerimti.
Klaipėdos uosto plėtra, anot E.Gentvilo, gerokai ribota. Vakarinė uosto dalis ribojasi su nacionaliniu Kuršių nerijos parku, kuriame niekada negalės būti kraunami jokie kroviniai. Rytinę dalį gerokai apriboja gyvenamosios zonos. Plėstis čia būtų pernelyg brangu – prireiktų iškraustyti ištisus kvartalus. Plėtra į Kuršių marias būtų labai pavojinga: tuoj už Kiaulės Nugaros salos prasideda programos „Natura 2000” saugoma teritorija.
„Ribotas potencialas, reikia vis gilinti uostą, nes įplauka į jūrą yra maždaug 17 metrų gylio“, – aiškino uosto vadovas E. Gentvilas.
Prioritetas išoriniam uostui – Būtingė
Studiją atlikę japonai konstatavo, kad geriausia vieta giliavandeniam uostui – Melnragėje. Jie siūlė išorinį uostą statyti maždaug už 350 metrų nuo dabartinio kranto, formuojant apie 120 hektarų ploto salą.
Tačiau, prabėgus keleriems metams po studijos, persigalvota. Lietuvos specialistai tikina, kad kur kas geresnė vieta – Būtingė. Tikinama, kad ši vieta patrauklesnė ne tik ekonominiu požiūriu. Esą Melnragėje tektų spręsti nemažai socialinių bei ekologinių problemų.
Šiuo metu pradėtas giliavandenio uosto Būtingėje poveikio aplinkai vertinimas. Planuota vertinimą užbaigti dar iki vasario 14 dienos. Dabar jau akivaizdu – darbai užsitęs, nes Būtingė visai šalia sienos su Latvija, tad prireiks tarptautinio vertinimo. „Beveik neabejojama, kad vertinimo išvadas turėsim tik 2013-aisiais, tačiau mes niekur neskubame“, – tikino E.Gentvilas.
Uostininkai įsitikinę, kad Būtingėje ir toliau galėtų būti kraunami naftos produktai – iš čia patogus susisiekimas ir su „Orlen Lietuva“ gamykla Mažeikiuose. Taip pat galėtų būti perkraunamos ir trąšos bei kroviniai konteineriuose.
Paskaičiuota, kad apie 2 kilometrus pajūrio ruožo tektų aukoti naujajam uostui.
Ragina nepamiršti Melnragės
Ekspertai prognozuoja, kad giliavandenis uostas Būtingėje atsieitų apie 3,3-3,6 mlrd. Lt, Melnragėje – apie 3,8 mlrd. Lt.
Anot E.Gentvilo, kol kas statyboms – ne laikas. „Svarbu užsitikrinti naujus krovinių srautus“, – patikino jis ir pridūrė, kad poreikis naujam uostui gali atsirasti apie 2020-uosius metus, jei krovos augimo tempai ir toliau sparčiai augs.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdiečiams pristatytas galimas uostas Būtingėje. |
Paskaičiuota, kad viena perkrauta tona Klaipėdos uoste Lietuvos įmonėms atneša apie 50 Lt pajamų. Ekonomine uosto plėtros nauda neabejojama, tačiau vis dar pasigirsta abejonių, ar Būtingė tikrai pranašesnė už Melnragę.
Verslininkas Arvydas Vaitkus, tuo metu, kai japonai atliko studiją, Klaipėdoje dirbęs Susisiekimo ministerijos sekretoriumi, tikino taip ir neišgirdęs pagrįstų argumentų, kodėl pasirinkta Būtingė. „Drįstu sakyti, kad toks sprendimas – labiau politinis“, – įsitikinęs jis.
Anot jo, Klaipėdos uosto kompanijoms būtų kur kas patogiau, jei naujasis uostas atsirastų visai šalia esamo.
Tuomet jos galėtų planuoti plėtrą, nes jau dabar apie krantinių stygių yra prakalbusios ir „Klaipėdos nafta“ ir Konteinerių terminalas.
A.Vaitkus abejojo ir tuo, ar iš tiesų statyti uostą Būtingėje būtų pigiau. „Reikės ir naujų geležinkelio kelynų, kurie atsieina didžiulius pinigus“, – tikino jis.
