Penktadienį vykusiame uosto plėtojimo tarybos posėdyje išryškėjo dviejų bendrovių skirtingi požiūriai į valstybei svarbų projektą. Dar žiemą Vyriausybės nutarime buvo numatyta, jog abi bendrovės turi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, tačiau kas už ką turi mokėti abi supranta skirtingai.
Pasak uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo, naftos bendrovė pateikė sutarties variantą, kurio jis pasirašyti neketina. Joje, kaip teigia E.Gentvilas, numatyta, jog neturėdamas jokios įtakos, uostas tik mokės už darbus pinigus.
Vos prieš keletą savaičių Seime priimtame SGD terminalo įstatyme numatyta, jog naftos bendrovei bus suteikiama išimtinė teisė valdyti naujai pastatytą krantinę, prie kurios stovės dujas gaminantis stacionarus laivas.
„Už direkcijos pinigus pastatyta krantinė, o rinkliavas iš eksploatacijos gautų naftos bendrovė. Įstatyme numatyta nuostata, kad „Klaipėdos nafta“ galės savo išlaidas įkalkuliuoti į dujų kainą, o direkcijos išlaidos niekur nebus įkalkuliuojamos. Natūralu, kad direkcija atsisakė pasirašyti tokią sutartį, tam nepritarė uosto valdyba“, – sakė E.Gentvilas.
Šiuo metu galiojančiame uosto įstatyme aiškiai pasakyta, jog krantinės yra sudedamoji infrastruktūros dalis ir priklauso uosto direkcijai. Anot Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, susitarimai turi atitikti įstatymus ir sveiką protą, tad finansuoti krantinės, kuri nepriklausys uostui statybas, yra absurdiška.
Vertino ekspertai
Uosto direkcija kreipėsi į ekspertus, kad šie įvertintų teisines bei finansines bendradarbiavimo sutarties puses. Išvadose teigiama, jog direkcija negali finansuoti infrastruktūros, jei ši priklausys kitai bendrovei. Taip pat sutartyje kai kurie suprastruktūros objektai, kuriuos turi finansuoti pati „Klaipėdos nafta“, įtraukti į infrastruktūros sąrašą – jo išpildymas atitenka uostui. E.Gentvilo nuomone, uostas turėtų finansuoti bendruosius darbus, tokius kaip kanalo gilinimas ir kt.
Ekspertai taip pat pataria tiksliai įvertinti objektų kainas. Naftos bendrovės ekspertai įvertino, kad krantinės statybos kainuos apie 177 mln. Lt, uosto direkcijos gautose išvadose kaina yra 21 mln. Lt didesnė.
Paskelbus poveikio aplinkai vertinimą, numatyta, kad ties šiaurine Kiaulės nugaros dalimi, kur bus vystomas projektas, turi atsirasti laikina sienelė. Netoli jos bus prieplauka ir švartavimosi įrenginiai. Skaičiuojama, kad specialios 300 metrų ilgio sienelės įrengimas saloje kainuos 12 mln. Lt.
Ekspertai taip pat pataria tiksliai įvertinti objektų kainas. Naftos bendrovės ekspertai įvertino, kad krantinės statybos kainuos apie 177 mln. Lt, uosto direkcijos gautose išvadose kaina yra 21 mln. Lt didesnė.
„Neaiškiai apibrėžta, ar tai direkcija turi finansuoti, ar „Klaipėdos nafta“. Trumpai galiu pasakyti, kad gavus vienų ir kt ekspertų išvadas, mes priversti teikti savo bendradarbiavimo sutarties projektą, jį išsiuntėmė Klaipėdos naftai“, – teigė E.Gentvilas.
Pirmadienį terminalo reikalai bus nagrinėjami pas ministrą. E.Gentvilas teigė pageidaujantis ten svarstyti naują sutartį, o ne tą, kurią pateikė naftos bendrovė.
Išgaruotų visi pinigai
Uosto direkcija yra paskaičiavusi, kad prisiimant visus metamus įsipareigojimus finansuoti SGD terminalo darbus, neliktų lėšų kitiems uosto įgyvendinamiems projektams. Liktų viena darbų eilutė – SGD terminalo statybos.
„Jei pasirašytume pateiktą sutarties projektą, kaip teigia ekspertai, būtų akivaizdus valstybės pagalbos elementas komerciniam objektui, kurį realizuoja „Klaipėdos nafta“. Būtų visiškai sugriaunami strateginiai planai, patvirtinti 2012 – 2014 metams. Aš nepasirašysiu, tai reikštų direkcijos reorganizaciją, atleidžiant pusę darbuotojų, atsisakant visų funkcijų, prisdengiant tuo, kad vastybė taip nutarė. Tai nereiškia, kad reikia nužudyti uostą. Direkcija pati pozityviai žiūri į projektą, tačiau noriu, kad būtų rastas balansas“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis teigė, kad šis projektas kelia didelį susirūpinimą. Jei uosto direkcija investuos kone visą savo biudžetą, kitiems darbams liks vos 5 proc. lėšų. A.Kuzmarskio teigimu, tai pražūtinga visam uostui, nes darbai praranda tęstinumą. Jis pateikė pavyzdį – jau investuota virš 100 mln. Lt į žemės ūkio terminalo prieplauką, pati kompanija investavo dar 120 mln. Lt, tačiau darbai dar nebaigti, laivai švartuotis negali.
„Negi situacija tokia šiai dienai, kad vieną vaiką reikia numarinti, kad kitas vaikas liktų gyvas, reikia ieškoti būdų, kad uostas liktų gyvas“, – ironizavo A.Kuzmarskis.
Išvados nenudžiugino
Bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis teigė, jog tokios išvados jo nedžiugina ir neslėpė, jog mielai šio projekto nesiimtų, tačiau jis pavestas valstybės.
„Čia valstybės projektas, ne tik mūsų, Klaipėdos uosto, miesto ir visos Lietuvos. Nenoriu detalizuoti pastabų, bet mes tikrai nesutinkame. Čia teisininkų interpretavimas, mes matome kitaip, tačiau esu įsitikinęs, kad sprendimai galimi. Laukiame pasiūlytos sutarties, įvertinsime. Būtų procesas efektyvesnis, jei būtume ne raštais bendravę, o gyvai, to labiau ir tikėjomės“, – neslėpė R.Masiulis.
