„Mums reikia atjauninti Lietuvą. Atjauninti Lietuvą, turiu omeny tai, kad mūsų jaunuoliai paprastai mokyklą baigia sulaukę 19–20 metų, o iš tikrųjų 19–20 metų šiais laikais yra labai jau didelis amžius. Mes užlaikome jaunimą mokykloje, nesuteikdami jiems kelio į tolesnį vystymąsi“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė E.Jovaiša.
Mes kalbame apie vaiką, kuris turi būti visybiškas, jis turi būti harmoningas ir čia reikia tokių labai harmoningų ir visa apimančių pastangų, – pareiškė E.Jovaiša.
Anot jo, dabar jaunimas per ilgai užtrunka mokyklose, todėl geriausia būtų, jei vaikai ugdymo įstaigas pradėtų lankyti anksčiau.
Pasak E.Jovaišos, privalomas priešmokyklinis ugdymas turėtų būti jau penkiamečiams, o į pirmą klasę vaikai turi pradėti eiti sulaukę šešerių, o ne septynerių metų.
Tiesa, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko teigimu, tie tėvai, kurie nenorės šešiamečių leisti į mokyklą, galės atsisakyti.
„Na, negalime versti, jei tėvai to nenori, teisybė? Na, negalime. Negalime versti vaiką eiti nuo 6 metų, jei jis yra neparuoštas ir dalykiškai, ir psichologiškai“, – teigė jis.
E.Jovaišos teigimu, vis dėlto dauguma vaikų turėtų bendrojo lavinimo mokyklas pradėti lankyti nuo šešerių metų. Tokia tvarka, pasak jo, turėtų įsigalioti nuo 2018-ųjų.
Nori mažinti įtampą, bet atsiskaitymų tik daugės?
Taip pat, pasak E.Jovaišos, nėra priimtina, kad paskutiniuosius dvejus metus moksleiviai tik ruošiasi egzaminams.
„Dėl tokio mokymosi, kai tikslas yra tik, kaip čia pasakyti, žūtbūt išmokti, atsirado mūsų sistemoje labai didžiulė įtampa. Labai įsitempęs jaunimas, jis yra tiesiog įsitempęs taip, kad ir psichiniai sutrikimai, ir savižudystės yra dvyliktoje klasėje. Ir jų nėra mažai. Tai yra nustatytas faktas. Tai yra dėl tos nesvietiškos įtampos“, – paaiškino Seimo komiteto vadovas.
Tas pažymių rašymas ir lyginimas mokyklų, reitingai mokyklų – tai iš tikrųjų yra kenkimas visuomenei, mokyklų supriešinimas, – teigė R.Karbauskis.
Pasak jo, šią įtampą būtina sumažinti.
„Mes įvesime vidurkį nuo kažkurios klasės“, – pareiškė E.Jovaiša. Pasak jo, nuo kurios klasės vidurkis būtų skaičiuojamas, dar galvojama.
Kita vertus, E.Jovaišos nuomone, trys brandos egzaminai – lietuvių kalbos, istorijos ir matematikos – turi likti ir būti privalomi, o švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mananti, kad privalomas turi būti ir užsienio kalbos egzaminas.
„Aš taip nemanau, todėl kad tai jau yra individualūs dalykai“, – pripažino E.Jovaiša.
Negana to, „valstiečiai“ tebekalba apie būtinybę įvesti bendrojo ugdymo baigiamąjį darbą.
Egzaminų rezultatai esą neturėtų lemti stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatų, universitetai studentus neva pasirinktų pagal motyvacinius laiškus, baigiamuosius darbus ar vidurkius.
E.Jovaiša teigė, kad norint įgyvendinti planus reikės parengti apie 15 teisės aktų, tačiau kol kas nė vieno iš jų pristatyti negalėjo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis dar pridėjo, kad profesinis mokymas taip pat turi būti ankstinamas ir pradedamas nuo pat penktos klasės.
R.Karbauskio nuomone, svarstytina ir galimybė bendrojo lavinimo mokyklose atsisakyti pažymių, kad mokyklos nekonkuruotų tarpusavyje.
„Tas pažymių rašymas ir lyginimas mokyklų, reitingai mokyklų – tai iš tikrųjų yra kenkimas visuomenei, mokyklų supriešinimas. Suomiai to nedaro“, – dėstė R.Karbauskis.
Aukštasis mokslas – tik nemokamas
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko nuomone, turi keistis ir mokytojai, o juos turi rengti ne tik svarbiausia pedagogikos kalvė – su Vytauto Didžiojo universitetu susijungiantis Lietuvos edukologijos universitetas, bet ir kiti universitetai.
Bet, matote, Lietuva yra didelė, mes turime armiją vaikiukų ir turime apie 32, rodos, tūkstančius mokytojų, jei neapsirinku, maždaug, – skaičiavo E.Jovaiša.
„Negalime leisti sau malonumo, kad mokytojai būtų rengiami kur nori ir kaip nori“, – pradėjo E.Jovaiša, bet netrukus pridūrė, kad Vilniaus universitetas taip pat turėtų rūpintis mokytojų rengimu.
„Gali, nori ir turi“, – išrėžė E.Jovaiša.
Pasak jo, pradžia mokyklų kaitai bus prezidentės siūlymas įvesti mokyklų vadovų kadencijas.
„Bet, matote, Lietuva yra didelė, mes turime armiją vaikiukų ir turime apie 32, rodos, tūkstančius mokytojų, jei neapsirinku, maždaug. Niekad negali tiksliai pasakyti. Tai va, juos reikia nuolat atnaujinti tuos mokytojus“, – aiškino „valstietis“.
R.Karbauskis pabrėžė, kad aukštasis mokslas Lietuvoje bus nemokamas visiems, kokybiškas ir paremtas valstybės poreikiais.
E.Jovaiša dar pareiškė, kad švietimas yra toks dalykas, kuriam skiriami pinigai neturi būti skaičiuojami, nes „antraip yra beviltiška mėginti lygiuotis į pasaulio gretas, Suomijos pavyzdžius, kitus pavyzdžius“.
Anot jo, švietimas yra nacionalinio saugumo dalis, todėl jam taupyti jokiu būdu negalima.
„Mes kalbame apie vaiką, kuris turi būti visybiškas, jis turi būti harmoningas ir čia reikia tokių labai harmoningų ir visa apimančių pastangų“, – kalbėjo E.Jovaiša.
