Gegužę ir birželį atliktos apklausos duomenimis, 69 proc. Lietuvos piliečių (77 proc. ES piliečių) klimato kaitą laiko labai rimta, o 23 proc. respondentų Lietuvoje (16 proc. ES piliečių) – rimta problema.
50 proc. Lietuvos gyventojų (58 proc. ES piliečių) mano, kad dėl energijos kainų šuolio ir neužtikrintumo dėl apsirūpinimo dujomis po Rusijos invazijos į Ukrainą reikia spartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
77 proc. apklaustųjų Lietuvoje (73 proc. ES piliečių) sutinka, kad klimato kaitos daroma žala kainuoja daug brangiau nei žaliajai pertvarkai reikalingos investicijos.
Beveik trys ketvirtadaliai – 73 proc. Lietuvos respondentų (75 proc. ES) pritaria, kad veiksmai klimato srityje paskatins inovacijas.
87 proc. lietuvių (88 proc. ES piliečių) sutinka, kad norint iki 2050 metų neutralizuoti ES poveikį klimatui, kiek įmanoma turi būti sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o likutis kompensuojamas.
93 proc. Lietuvos gyventojų (87 proc. ES) mano, jog Bendrijai svarbu nusistatyti ambicingus tikslus didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, tuo metu 89 proc. (85 proc. ES piliečių) įsitikinę, kad ES reikalingi veiksmai didinti energijos vartojimo efektyvumą – pavyzdžiui, paskatos žmonėms izoliuoti savo namus, įsirengti saulės baterijų plokštes arba pirkti elektrinius automobilius.
73 proc. lietuvių (70 proc. ES piliečių) įsitikinę, kad iškastinio kuro importo mažinimas gali padidinti energetinį saugumą ir atnešti naudos Bendrijos ekonomikai, 92 proc. (93 proc. ES) tikina kasdien sąmoningai besirenkantys tvarius sprendimus.
Vis dėlto, daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, jog už reformas kovojant su klimato kaita taip pat turi būti atsakingos nacionalinės vyriausybės (57 proc. Lietuvoje ir 56 proc. ES), pati Europos Sąjunga (50 proc. lietuvių, 56 proc. ES) bei verslas ir pramonė (53 proc. Lietuvoje, 56 proc. ES).
Su aplinka ir klimatu susijusią riziką bei grėsmes nurodė asmeniškai patiriantys 22 proc. respondentų Lietuvoje (33 proc. ES).
Tuo metu 86 proc. lietuvių (84 proc. ES piliečių) sutinka, kad kova su klimato kaita ir aplinkos problemomis turėtų būti prioritetas siekiant pagerinti visuomenės sveikatą, o 63 proc. lietuvių ir europiečių pritaria, kad pasirengimas klimato kaitos poveikiui gali duoti teigiamų rezultatų Bendrijos piliečiams.
Eurobarometro apklausa visose ES šalyse atlikta gegužės 10–birželio 15 dienomis. Tyrimo metu tiesiogiai arba nuotoliu buvo apklausti 26,4 tūkst. ES gyventojų, iš jų – 1009 Lietuvoje.
