„Šio koordinacinio pasitarimo metu buvo pasirašytas Jungtinės tyrimo grupės susitarimo pakeitimas, kuriuo genocido nusikaltimas, kuris tiriamas Ukrainoje, įtraukiamas į Jungtinės tyrimo grupės darbus“, – spaudos konferencijoje sakė Eurojusto viceprezidentė Margarita Šniutytė-Daugėlienė.
Pasak jos, tai „neabejotinai prisidės prie efektyvaus šio nusikaltimo ištyrimo“.
Lietuvos atstovė taip pat pranešė, jog Eurojuste šiuo metu kuriama įrodymų duomenų bazė, kurioje bus centralizuotai kaupiami ir saugomi įrodymai dėl Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų.
„Taip pat Eurojuste yra steigiamas tarptautinis agresijos nusikaltimų persekiojimo centras, kurio pagrindinis tikslas yra užtikrinti svarbius agresijos nusikaltimą patvirtinančius įrodymus ir neprarandant brangaus laiko rengti bylą dėl asmenų atsakomybės už šiuos nusikaltimus, kad ir kur tas teisminis procesas ateityje įvyks“, – kalbėjo M.Šniutytė-Daugėlienė.
„Mes labai tikimės, kad centras šių metų vasarą bent jau tam tikra apimtimi pradės veikti“, – sakė ji.
Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio prokuroro patarėjas Kennethas Polite'as savo ruožtu teigė, jog ketvirtadienį šios šalies Teisingumo departamentas pažadėjo į naujai kuriamą tarptautinį centrą dėl agresijos paskirti patyrusį prokurorą.
Jis teigė, kad departamentas tyrimo grupei teiks „sustiprintą paramą“.
„Stiprus signalas“
Kurti Agresijos nusikaltimų persekiojimo centrą nuspręsta kovo 3-5 dienomis Lvive vykusios konferencijos metu. Tuo metu skelbta, jog šis centras veiks kaip paramos struktūra Jungtinei tyrimo grupei.
„Tas centras yra su fokusu analizuoti įrodymus, pagrindžiančius agresijos nusikaltimą, – kalbėjo M.Šniutytė-Daugėlienė. – Šito centro tikslas – parengti stiprią bylą (...) būsimam teisminiam procesui dėl agresijos nusikaltimų. Kur šita byla bus perduota – ar specialiam tribunolui, ar kitam – yra ateities klausimas.“
Pasak jos, šiuo metu nacionaliniu lygiu agresijos nusikaltimai tiriami penkiose valstybėse – Baltijos šalyse, Lenkijoje, Ukrainoje.
Ukraina, Lietuva ir kitos regiono šalys siekia, kad Rusijos agresijos nusikaltimus nagrinėtų specialus tribunolas, kuris atsakomybėn leistų patraukti ir Kremliaus vadovus.
Praėjusį mėnesį TBT išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo į Rusiją.
Vis dėlto kai kurios šalys, įskaitant Vengriją, Armėniją, pareiškė, kad jos nesulaikytų V.Putino, jei jis atvyktų į minėtas šalis.
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas teigė nesuprantantis tokių pasisakymų.
„Jei kuri nors šalis nepaklus ir nevykdys arešto orderio, man tai reikš, kad tos šalies politikai V. Putiną gerbia labiau nei įstatymus“, – kalbėjo A.Kostinas.
Anot jo, politikų pareiškimai dėl arešto orderio nevykdymo, yra „stiprus signalas“ ir minėtų šalių gyventojams, jog politikai tokiu atveju gali negerbti ir nacionalinių įstatymų bei pačių žmonių.
Kalbėdamas apie arešto orderį V.Putinui, jis teigė, kad ilgainiui tokių orderių turėtų būti ir daugiau.
