Apytikriais EK duomenimis, sukčiai kasmet pasiglemžia pusę milijardo eurų iš Europos Sąjungos fondų. Šalims neretai sunkiai sekasi tirti tokius nusikaltimus, nes skirtingos taisyklės, nesugebama surinkti įkalčių, kai bylos peržengia valstybės sienas. Tad vidutiniškai ES tik 42 procentai sukčiavimo bylų baigiasi kaltinamaisiais nuosprendžiais.
Europos Komisijai pasiūlius steigti bendrą Europos prokuratūrą, šiomis dienomis Vilniuje tariamasi, kokia turėtų būti naujoji institucija.
„Įrodymai, surinkti vienoje valstybėje, galės būti panaudoti be papildomų veiksmų bet kurioje kitoje valstybėje ir tai, be abejo, labai smarkiai turėtų padidinti efektyvumą nagrinėjant tokias bylas“, – sako Europos Komisijos narys, atsakingas už kovą su sukčiavimu, Algirdas Šemeta.
Komisija siūlo, kad Europos prokuratūrą sudarytų generalinis prokuroras, keturi jo padėjėjai ir nacionaliniai, savo šalyse dirbantys prokurorai.
„Labai svarbu, kad naujai institucijai nereikėtų papildomų išteklių. Būtų galima tam pasitelkti jau veikiančią Europos kovos su sukčiavimu tarnybą ir Europos teisinio bendradarbiavimo instituciją“, – teigia Europos Komisijos Teisingumo generalinio direktorato vadovė Francoise Le Bail.
Pasak teisingumo ministro, bendra nauja institucija valstybių savarankiškumo nevaržys.
„Mes savo valstybės teisių ten nedeleguojam, mes stengsimės bendromis jėgomis kovoti su sukčiavimu, kitais finansiniais nusikaltimais“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Kad Europinė prokuratūra galėtų pradėti veikti, tam dar turės pritarti didžioji dalis šalių narių. Tačiau ministras pripažįsta, kad pirmininkaujant Lietuvai nauja institucija dar nebus įkurta.
