Už mokesčius atsakingas ES Komisijos narys BNS teigė, kad, Briuselio skaičiavimais, šalys narės dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo kasmet praranda apie 1 trilijoną eurų per metus.
„Aš manau, kad tos priemonės, kurios yra pasiūlytos, jei jos bus įgyvendintos taip, kaip Komisija siūlo – jos galėtų grąžinti į šalių narių biudžetus šimtus milijardų eurų“, – kalbėjo eurokomisaras.
A.Šemeta išsakė viltį, kad kitą savaitę ES viršūnių susitikime pavyks įtikinti Austriją ir Liuksemburgą galiausiai pritarti vienai iš svarbiausių priemonių – informacijos dalijimuisi apie bankų klientus.
„Vadovų Taryba yra ta vieta, kur patys šalių vadovai turi parodyti, kad retorika, skambi retorika, kuri šiuo metu girdima beveik visose ES valstybėse apie būtinybę kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu – kad ji virs konkrečiu veiksmu ateinančioje Vadovų Taryboje ir Austrija ir Liuksemburgas pagaliau pakeis savo poziciją“, – sakė eurokomisaras.
Banko paslapties taisyklę ilgus metus saugojusios Austrija ir Liuksemburgas šią savaitę vykusiame finansų ministrų susitikime atsisakė pritarti automatiniam keitimuisi bankine informacija.
Reikalaudamos susitarimo tarptautiniu mastu, šios dvi šalys galiausiai sutiko, kad Europos Komisija pradėtų derybas dėl keitimosi informacija su ES nepriklausančiomis Šveicarija, Andora, San Marinu, Monaku ir Lichtenšteinu.
A.Šemeta sakė tikįs, kad istorinėmis vadinamos derybos tarp ES ir Šveicarijos dėl banko duomenų perdavimo prasidės ilgai nedelsiant, bet konkrečių terminų neįvardijo.
„Manau, kad abiejų pusių interesas yra pasiekti, kad tos derybos prasidėtų kaip galima greičiau ir nesitęstų labai ilgai“, – BNS sakė eurokomisaras.
