„Tai per daug jautri sritis, kad būtų galima priimti labai greitus sprendimus, bet aš nematau kokio nors atsitraukimo šioje srityje“, – kalbėjo A.Šemeta.
Komisija siūlo, kad sandoriams su obligacijomis ir akcijomis būtų taikomas 0,1 proc. mokestis, o sandoriams su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis – 0,01 proc. mokestis.
Pasak eurokomisaro, valstybės šiuo metu derasi dėl siūlomų išimčių, bet Komisija pasiryžusi užtikrinti, kad bet koks kompromisas nesudarytų sąlygų apeiti patį mokestį. Jo vertinimu, būtent tai ir lemia pastaruoju metu paaštrėjusią finansinių institucijų kritiką.
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pernai gruodį buvo patikinęs, kad Lietuva taps dvyliktąja šalimi, įsivedusia mokestį, bet vėliau Vyriausybė atsitraukė.
A.Šemeta sakė iš premjero ketvirtadienį išgirdęs, kad „Lietuva turėtų prisijungti prie šio mokesčio“, tačiau nori sulaukti poveikio analizės.
Eurokomisaras teigė neturintis tikslių duomenų apie galimą pajamų surinkimą atskirose šalyse, bet teigė, kad suma Lietuvoje turėtų būti „gerokai didesnė“ nei kartais minimi 4-5 mln. litų. Briuselio skaičiavimu, visoje ES mokestis leistų kasmet surinkti 30-35 mlrd. eurų.
A.Šemetos teigimu, palyginti su kitais mokesčiais, šio mokesčio administravimo kaštai būtų vieni mažiausių.
Eurokomisaras interviu taip pat sakė manantis, kad Lietuvai vertėtų prisidėti prie euro zonos šalių kuriamos bankinės sąjungos, nes bendras priežiūros mechanizmas, kuriame dalyvautų Europos centrinis bankas, leistų sustiprinti prevenciją.
„Turint omenyje, kad Lietuva de facto yra euro zonoje, tik de jure neturi euro – nes mes turime valiutų valdybą ir litas griežčiausiu režimu susietas su euru – tai nematau kokių nors priežasčių, kodėl Lietuvai būtų nenaudinga ar turėtų kažkokį neigiamą poveikį dalyvavimas šioje sąjungoje“, – BNS sakė A.Šemeta.
Eurokomisaro teigimu, naudos duotų ir šiuo metu svarstomi bankų pertvarkymo mechanizmai: „Svarstomi bankų pertvarkymo mechanizmai, kurie leistų ateityje, jeigu, nepaisant prevencijos, bankas susidurtų su problemomis, tas problemas spręsti ne mokesčių mokėtojų sąskaita, o paties banko sąskaita, jo kreditorių sąskaita“.
„Juo labiau, kad Lietuva pati planuoja jau 2015-aisiais įstoti į euro zoną, tai tikrai nebūtų, matyt, tikslo laukti. Būtų geriau prisijungti prie šios sąjungos kaip galima greičiau“, – teigė A.Šemeta.
