Sveikindamas Vilniuje trečiadienį prasidedančią regioninę konferenciją, A.Piebalgas pabrėžė, kad Europos Komisijos iniciatyva parengtu planu siekiama sukurti realią rinką, saugiau tiekti energiją, tuo pačiu sukurti darbo vietų ir suteikti daugiau prošvaisčių nuo energijos importo priklausomam regionui.
„Iš Europos ekonomikos gaivinimo plane numatytų lėšų Baltijos energijos rinkos jungčių plano projektams gali būti skirta iki pusės milijardo eurų“, – sakoma konferencijos proga paskelbtame A.Piebalgo komentare, kurį BNS perdavė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Tikimasi, kad iš šios sumos Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai ES skirs 175 milijonus eurų. Latvijos deleguotas eurokomisaras pripažino, kad praėjus penkeriems metams nuo ES plėtros Lietuva, Latvija ir Estija lieka beveik izoliuotos nuo ES energetikos tinklų.
„Baltijos ir Šiaurės jūrose ima veikti didžiuliai vėjo parkai, tačiau kol nėra tinklo jungčių, jose generuojama elektros energija Lietuvos nepasieks. Dujos ES vartotojus netrukus pasieks naujais dujotakiais, tačiau kokia iš to nauda Baltijos šalių vartotojams, jeigu jų šalys neturi jungčių su kitų ES regionų dujų tinklais“, – teigė A.Piebalgas.
Eurokomisaras pabrėžė, kad pagal Baltijos jungčių planą visų Baltijos jūros regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Norvegijos – energetikos sistemos būtų susietos jungtimis.
„Padaryta gera pradžia, tačiau kelias dar ilgas“, – teigė A.Piebalgas. Trečiadienį Europos Komisija su Lietuvos energetikos ministerija Vilniuje organizuoja pirmą regioninę konferenciją, skirtą oficialiai pradėti Baltijos jungčių plano įgyvendinimą.
