Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius apie Lietuvą trumpai drūtai: kas gerai, o kas blogai?

V.Sinkevičius labai rekomenduoja visiems atrasti laiko susipažinti su šia ataskaita, nes tai vienintelis toks išsamus ir holistiškas Lietuvos vertinimas, atliekamas iš išorės. Kiekvienais metais prie jo prisideda šimtai žmonių.

„Šiandieninėje situacijoje matau dideles rizikas. Mūsų problemos yra tikros, džiaugsmai suprojektuoti į ateitį, tiek tikintis ekonominio augimo, tiek tikintis stabilių ES investicijų ir jų tinkamo nukreipimo bei panaudojimo“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo V.Sinkevičius.

Ką Lietuvai rekomenduoja Europos Komisija?

1. Palikti kompensacijas dėl energetikos kainų tik labiausiai pažeidžiamiems, o sutaupytas lėšas kreipti į energetikos sektoriaus efektyvumą bei valstybės finansinį stabilumą.

2. Prioritetizuoti sveikatos apsaugą, prevencijos programas, užtikrinti jos prieinamumą žmonėms, ypač pirminėje grandyje.

3. Kaip įmanoma sparčiau vykdyti plėtrą energetikoje.

V.Sinkevičius taip pat pateikė esmines žinutes apie situaciją Lietuvoje iš EK apžvalgos.

Kas yra gerai?

Lietuva yra visiškai nepriklausoma nuo energetinių išteklių iš Rusijos.

Ne tik esame užsitikrinę dujų tiekimą sau, tačiau padedame ir kaimynams regione.

Didele dalimi dėka padidinto NPD Lietuvoje realūs atlyginimai žmonėms krito šiek tiek mažiau nei bendrai Europos Sąjungoje.

Nors nekilnojamo turto kainos pastaraisiais metais ir augo dramatiškai, tačiau jokių prielaidų NT burbului nematyti.

Lietuva įgyvendina savo pateiktą ekonomikos gaivinimo planą (vėluojama su 2 punktais iš 33) ir jau sulaukė daugiau nei 800 milijonų EUR investicijų. Gebėjimas laikytis plano garantuos dar papildomai 1.4 milijardo EUR investicijų.

Nepaisant reikšmingo biudžeto deficito, Lietuvos finansų būklė kol kas išlieka geresnė, nei daugelyje kitų ES valstybių.

Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėjo užsienio investicijų.

Lietuva ketina pasinaudoti lengvatinėmis ES paskolomis, skirtomis spartesnei žaliajai energetikos plėtrai. Taip pat buvo palengvinta leidimų išdavimo tvarka atsinaujinančios energetikos projektams.

Tarp 2022-ųjų rugpjūčio ir 2023-ųjų sausio Lietuvoje buvo užfiksuotas antras didžiausias dujų vartojimo sumažėjimas ES – dujų naudojome beveik 48 proc. mažiau.

Kur situacija grėsminga, tačiau yra ir pozityvių ženklų?

Vis dar importuojame beveik 70 proc. elektros energijos, tačiau vyriausybė planuoja iki 2030-ųjų priklausomybę sumažinti iki 30 proc.

2030-aisiais Lietuvai gali stigti iki 3000 slaugos darbuotojų. Nors jų atlyginimai palyginus su vidurkiu buvo mažiausi ES, tačiau vyriausybė su profsąjungomis susitarė dėl atlyginimų indeksavimo ir papildomų programų slaugos darbuotojams apmokymų finansavimo.

Lėtai, bet vis tik auga finansavimas, skiriamas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.

2022 metais Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias darbo jėgos trūkumas per 15 metų, nors situacija ėmė šiek tiek taisytis metų pabaigoje.

Praėjusių metų pabaigoje socialinio būsto Lietuvoje laukė apie 19 000 žmonių. Vidutinė trukmė eilėje – beveik 6 metai. Vyriausybė yra parengus planus socialinio būsto plėtrai neįgaliesiems ir didelėms šeimoms iš ES lėšų, tačiau tai tik iš dalies išspręs problemą.

Kur būtina pasitempti?

Lietuvos ekonomikos struktūra yra pernelyg orientuota į žemos pridėtinės vertės sektorius, kurie yra itin jautrūs augantiems kaštams – elektros kainoms ar atlyginimams. Pavyzdys – transporto sektorius.

Siekdama sušvelninti infliacijos padarinius vyriausybė verslui ir žmonėms taikė daugiausia horizontalias pagalbos priemones. Tokios priemonės yra itin brangios ir neefektyvios – per 2022-2023 metus bendrai išleidome net iki 2 proc. metinio BVP neužtikrindami, ar ta parama skiriama tiems, kam jos tikrai reikia.

Biudžete atsirado papildomų naujų ilgalaikių išlaidų, kurios nėra padengtos pajamomis. Kol kas daroma prielaida, kad biudžeto pajamos augs savaime dėl gerėjančios ekonomikos ir ES investicijų.

Nors biudžeto surinkimas iš mokesčių ėmė stabiliai augti nuo 2017 metų, Lietuva vis dar yra viena prasčiausiai mokesčius renkančių valstybių ES.

Skurdo rizikoje esančių žmonių skaičius Lietuvoje išlieka vienu didžiausių ES.

Pajamų nelygybė Lietuvoje palyginus su ES ir toliau išlieka chroniška problema – skirtumas tarp 20 proc. daugiausiai uždirbančių ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių – daugiau nei 6 kartai.

Sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas Lietuvoje yra vienas žemiausių ES. 2020 metais žmonės maždaug 28,7 proc. patirtų kaštų turėjo dengti iš savo kišenės, kas buvo beveik dvigubai daugiau, nei ES vidurkis.

Situacija su beveik visais sveikatos rodikliais itin prasta – stipriai atsiliekame tokių ligų kaip vėžys prevencijoje, gydyme, vidutinė gyvenimo trukmė išlieka gana žema, vis dar pirmaujame pagal savižudybių skaičių.

Lietuvoje su energetiniu skurdu susiduria beveik 3 kartus daugiau žmonių, nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Per pastaruosius du metus stipriai padaugėjo viešųjų pirkimų, kuriuose sulaukiama tik 1 pasiūlymo.

Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas yra kur kas dažniau priverstas kliautis brangiomis paskolomis verslo plėtrai nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o santykis negalinčių rasti finansavimo šaltinių yra apskritai vienas didžiausių ES.