Pasak jos, dėl šios priežasties Europos Komisija parengė teisėkūros pasiūlymus, kurie apibrėžtų, „kokios išimtys gali būti taikomos (...) ir kokios išimtys negali būti taikomos“ su instrumentalizuota migracija susiduriančioms šalims.
Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai Lietuvos sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami į Baltarusiją.
Vilnius savo ruožtu nurodo, kad vykdo migrantų neįleidimo politiką, jos ėmėsi dėl Minsko režimo veiksmų. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.
Savo ruožtu žmogaus teisių gynėjai sako, kad ši tvarka nėra efektyvi, nes dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.
Y.Johansson taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjungos pozicija nefinansuoti sienų statybų išlieka nepakitusi.
„Jei valstybės narės nori statyti tvoras, jos gali tai padaryti, bet Europos Komisijos pozicija nuo seno yra laikytis principo nefinansuoti sienų ar spygliuotos vielos tvorų“, – teigė eurokomisarė.
Jos teigimu, neteisėtos migracijos krizes reikia spręsti sumažinant užsieniečių srautą iš trečiųjų šalių.
„Lukašenkos planas neišdegė. Mano nuomone, tokiu būdu krizę turime spręsti ir toliau“, – kalbėjo politikė.
Į Lietuvą pernai neteisėtai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
