„PRISM buvo lyg žadintuvo skambutis“, – penktadienį per spaudos konferenciją, surengtą Vilniuje vykstančio neformalaus ES narių teisingumo ministrų susitikimo metu, pareiškė Europos Komisijos (EK) narė, atsakinga už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę.
Anot jos, šiame susitikime buvo pasiųstas aiškus signalas – ES reikalingas kuo greitesnis ir galingas reguliavimas gyventojų asmens duomenims apsaugoti.
V.Reding: „PRISM parodė, kad tokie perdavimai gali reikšti asmens duomenų perdavimą JAV be jokio perspėjimo. Mums susidaro įspūdis, kad „Safe Harbour“ susitarimas gali būti nelabai saugus.“
V.Reding padėkojo ne tik ES Tarybai pirmininkaujančiai Lietuvai, kuri esą nusiteikusi šioje srityje sparčiai eiti pirmyn, bet ir valstybėms narėms, ypač Prancūzijai ir Vokietijai, kurios „parodė, kad franko-vokiškas motoras veikia“.
„Esame labai susirūpinę dėl neseniai paviešintos informacijos apie JAV vykdomą sekimo programą РRISM, kuri sulaukė griežtos Europos piliečių, ES narių ir institucijų reakcijos“, – rašoma pareiškime.
Ministrių žodžiais, galimybė užsienio šalių valdžios įstaigoms prieiti prie asmens duomenų turi didelės reikšmės privatumui, todėl turi būti aiškiai apibrėžta ir griežtai kontroliuojama.
V.Reding paragino ministrus per vasarą nepamiršti Vilniuje duotų įsipareigojimų ir, grįžus po atostogų, imtis šios problemos su nauja energija. Reikiamus sprendimus tikimasi priimti dar per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį.
Anot eurokomisarės, asmens duomenų apsaugai turi galioti keli principai, pavyzdžiui, teritoritoriškumo („mūsų taisyklės taikomos visiems, kurie veikia ES teritorijoje, taip pat ir ne ES kompanijoms“), teisinio aiškumo perduodant asmens duomenis, būtina numatyti griežtas sankcijas.
Briuselis ir Vašingtonas jau yra pasirašę vadinamąjį „Safe Harbour“ (angl. „Saugus uostas“) susitarimą, pagal kurį teikiami asmens duomenys.
„PRISM parodė, kad tokie perdavimai gali reikšti asmens duomenų perdavimą JAV be jokio perspėjimo, – kalbėjo V.Reding. – Mums susidaro įspūdis, kad „Safe Harbour“ susitarimas gali būti nelabai saugus. Jis gali tarnauti duomenų perdavimui, taikant menkesnius standartus nei ES.“
Pareigūnė pažadėjo iki metų pabaigos pateikti „Safe Harbour“ susitarimo įvertinimą.
 |
| Teisingumo ministerijos nuotr./Juozas Bernatonis ir Viviane Reding |
Penktadienį Vilniuje susirinkę ES teisingumo ministrai daug dėmesio skyrė EK pasiūlytai asmens duomenų apsaugos reformai, kurios tikslas – atnaujinti galiojančias ES duomenų apsaugos taisykles reaguojant į globalizacijos ir informacinių technologijų plėtrą.
Jau seniau parengta reforma siekiama užtikrinti nuoseklesnį, aiškesnį ir sklandesnį duomenų apsaugos standartų taikymą visose ES šalyse. Įsiplieskęs šnipinėjimo skandalas ir prasidėjusios Briuselio bei Vašingtono deryboms dėl asmens duomenų apsaugos esą bus puiki proga paspartinti šios reformos įgyvendinimą.
„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“, – per spaudos konferenciją juokavo teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Anot jo, šių aktualijų fone ministrai sutarė, kad reforma turi būti palaiminta kuo greičiau.
