Priminė pandemijos patirtį
Kad A.Kubilius sulaukė palankaus kelių EP komitetų įvertinimo, paaiškėjo vėlyvą trečiadienio vakarą.
Prieš pat klausymus A.Kubiliaus kolegos europarlamentarai neabejojo, kad jam pavyks pasirodyti puikiai ir būti patvirtintam. Lietuvos atstovas net vertinamas kaip vienas stipriausių iš visų būsimos EK narių.
To priežastimi laikoma ne vien politiko patirtis bei šios srities išmanymas, bet ir faktas, kad gynyba nėra sritis, dėl kurios ES būtų kryžiuojamos ietys, kaip, pavyzdžiui, dėl migracijos ar žmogaus teisių.
Galite vadinti mane taikos komisaru. Yra tokia lotynų patarlė: nori taikos – ruoškis karui.
Klausymai EP vyko trečiadienio vakarą. Lietuvos atstovą kamantinėjo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Užsienio reikalų komitetų nariai. Į klausymus buvo pakviesti ir Transporto komiteto bei Saugumo ir gynybos pakomitečio atstovai.
Klausymų pradžioje paskirtasis eurokomisaras pristatė savo viziją, kaip reikėtų stiprinti ES gynybą ir plėtoti kosmoso politiką. Po to komitetų nariams, atstovaujantiems įvairioms politinėms grupėms, leista užduoti klausimus.
Dalis jų ir kai kurie A.Kubiliaus atsakymai sulaukė politikų šypsenų ar plojimų.
Taip pat skaitykite: A. Kubilius: per pastaruosius dešimtmečius į gynybą ES investavo 1 trln. eurų per mažai
Patriotų už Europą grupės nario iš Prancūzijos Aleksandaro Nikoliciaus paprašytas garantuoti, kad nebus atsisakyta nacionalinių kariuomenių, Lietuvos atstovas patikino: „Galiu garantuoti, kad ir tautos neišnyks.“ Jo atsakymas sukėlė garsų europarlamentarų juoką.
A.Kubilius pabrėžė, kad ES yra solidarumo, suverenumo, bendrų pareigų organizacija, o jos saugumas yra bendras reikalas. „ES gali padėti pasiekti tai, ko šalys atskirai nepasieks“, – tvirtino jis.
Per klausymus buvo nemažai kalbama apie ginkluotės įsigijimus, ar ES narės tai turėtų daryti kartu, už kokius pinigus pirkti. „Kai kurie ministrai turi kariuomenes, bet neturi ginklų. Aš norėčiau turėti ginklų“, – kalbėjo paskirtasis eurokomisaras.
Dar prieš tai jis pasiūlė: „Galite vadinti mane taikos komisaru. Yra tokia lotynų patarlė: nori taikos – ruoškis karui.“ A.Kubilius pabrėžė, kad reikia stiprinti Europos gynybos pramonę, vykdyti bendrus pirkimus.
Liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius atkreipė dėmesį, kad ES žemės ūkiui skiria apie 30 proc. biudžeto, o gynybai, kuri esanti ne mažiau svarbi, – mažiau nei 10 proc. Jis pasidomėjo, ar nėra planų išleisti gynybos obligacijas.
Paskirtasis eurokomisaras pabrėžė nenorintis priešpastatyti išlaidų žemės ūkiui ir gynybai. Anot politiko, ekspertai diskutuoja apie įvairius gynybos finansavimo būdus, obligacijos yra vienas iš jų.
Kitas Lietuvos atstovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Virginijus Sinkevičius, pats ką tik baigęs eurokomisaro kadenciją, įspėjo naujos EK narį, kad laukia labai sunki užduotis
„ES pasiruošusi ginkluotis, bet pinigų tam nėra. Pinigų turi valstybės narės, bet yra didžiulė fragmentacija, skirtingas grėsmių suvokimas“, – kalbėjo politikas ir pasiteiravo, ar planuojami privalomi gynybos produktų pirkimai tarp šalių.
Nuasmeninus CV, manau, kad jis yra vienas stipriausių kandidatų.
A.Kubilius priminė, kad pandemijos metu vyko bendri pirkimai. „Pandemijos nelyginsiu su gynyba, bet galime pasinaudoti ta patirtimi, kaip susitarti dėl bendrų tikslų ir pirkimų“, – pažymėjo jis ir nurodė, kad reikėtų aiškių skaičių, kokių ginklų ES reikia, tai esą būtų žingsnis fragmentacijai įveikti.
Kadangi šis klausimas nuskambėjo lietuviškai, paskirtasis komisaras į jį – vienintelį iš visų – atsakė gimtąja kalba. „Ar ne nuostabu 3 minutes paklausyti lietuvių kalbos?“ – po to replikavo posėdžio pirmininkas, Užsienio reikalų komiteto vadovas iš Vokietijos David McAllisteris.
Politinių konkurentų pagyros
Briuselio koridorius pažįstančių žmonių tvirtinimu, šiemečiai klausymai atrodo visai kitokie nei 2019-aisiais – EP atrodo visiškai neagresyvus.
Prieš penkerius metus dėl interesų konflikto dar prieš klausymus buvo atmestos Vengrijos ir Rumunijos pateiktos kandidatūros. Reaguojant į tai – dėl politinių sumetimų – jau klausymų etape buvo atmesta Prancūzijos atstovė.
Taip pat skaitykite: Prieš ES gynybos vado pareigas – egzaminas Briuselyje: A.Kubiliui teks įveikti europarlamentarų filtrą
Šįkart dar spalį buvo paskelbta, kad nė vienas iš siūlomų naujos EK narių neturi interesų konflikto, kurie sukliudytų jiems eiti savo pareigas.
Iš dabar pasiūlytų eurokomisarų klausimų kyla dėl Italijos atstovo Raffaele Fitto, kuriam numatytas sanglaudos ir reformų portfelis. EP faktą, kad Italijos premjerės Giorgios Meloni vyriausybės nariui patikėta Europos Komisijos (EK) vicepirmininko kėdė, priėmė kaip provokaciją.
Klaustukų kyla ir dėl vengro Oliverio Varhelyi, kuris iki šiol buvo kaimynystės ir plėtros eurokomisaras, o naujoje EK turėtų kuruoti sveikatą ir gyvūnų gerovę. Bet baiminamasi, kad atmetus pastarojo kandidatūrą Vengrija gali nepasiūlyti jokios pamainos.
Norėtų daugiau įtakos
Briuselyje jau vykusius klausymus stebėję politikai kai kurių paskirtųjų komisarų, pavyzdžiui, švedės Jessikos Roswall, pasirodymu nusivylė. Prieš penkerius metus jos esą būtų laukęs papildomas egzaminavimas.
Todėl Lietuvos atstovai, nepriklausomai nuo partinės priklausomybės, A.Kubiliui žeria pagyras.
„Jis pasirodys puikiai, nustebčiau, jei būtų kitaip. Nuasmeninus CV, manau, kad jis yra vienas stipriausių kandidatų“, – prieš pat klausymus susitikęs su Lietuvos žurnalistais, tvirtino iki šiol eurokomisaro pareigas ėjęs, į EP išrinktas Virginijus Sinkevičius.
A.Kubiliaus partijos kolega europarlamentaras Paulius Saudargas pabrėžė, kad jo naudai – faktas, kad gynybos srityje „nesusikerta didžiosios europinės ideologijos“ – pavyzdžiui, dėl žaliosios politikos ar migracijos, todėl nevyksta karštų debatų ir nesitikima „parodomojo susikirtimo“.
„Jo sfera nekontroversiška“, – pritarė kitas europarlamentaras. Dėl gynybos daugiau mažiau sutariama, priešingai, nei, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimais.
Be to, gynyba ir kosmosas yra nauja sritis, už kurią bus atsakingas EK narys. „Namą, kuriame nori gyventi, jis turi pasistatyti nuo nulio, – apibendrino Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Petras Auštrevičius. – Laukia įdomus darbas. Jį stebės visi, nebūtinai visi bus patenkinti.“
Tiesa, kai kurie Lietuvos atstovai įsitikinę, jog nesąžininga, kad gynybos eurokomisaras nebus EK vadovės pavaduotojas – šis svarbus portfelis „pakištas“ po kitu, tai esą gali apriboti jo veiksmus.
A.Kubilius bus pavaldus vykdančiajai vicepirmininkei Hennai Virkkunen. Suomė bus atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją. Tačiau teks dirbti su skirtingais viceprezidentais.
Kartu P.Saudargas atkreipė dėmesį, kad antrą kartą į EP išrinktą Lietuvos atstovą daug kas pažįsta ir gerbia. „Gynyba yra jo tema. Jis pats nuolat kalbėjo, kad gynybos komisaras reikalingas, nuoširdžiai gynė tą idėją“, – apie kolegą kalbėjo konservatorius.
Dar laukia viso EP balsavimas
Po visų paskirtųjų eurokomisarų klausymų EP komitetų pirmininkų sueiga įvertins rezultatus ir pateiks savo rekomendaciją.
Kiekviena iš 27 ES narių turi po vieną eurokomisarą, bet visiems kandidatams turi pritarti Europarlamentas. Planuojama, kad tai vyks plenarinėje sesijoje Strasbūre lapkričio 25-28 d. Komisija patvirtinama paprasta balsų dauguma balsuojant už visą kabinetą kartu. Balsavimas būna vardinis.
Viliamasi, kad naujos sudėties EK galės pradėti darbą jau gruodžio pradžioje. Mat laukia nemažai veiklos: teks ruoštis darbui su kito JAV prezidento administracija, tebevyksta karas Ukrainoje.
Bet, jei bent vieno paskirtojo eurokomisaro kandidatūra bus atmesta ir teks ieškoti kito žmogaus ar bus perskirstomi portfeliai, procesas užtruks.
Tiesa, politikai, atrodo, nenusiteikę demonstruoti raumenų ir stabdyti proceso. „Visos politinės grupės nori, kad jų kandidatai būtų patvirtinti, tad, jei pradėsi „šaudyti“ į kitus, tas pats laukia taviškių, – aiškino viena EP pareigūnė. – Gyvename sunkiais laikais, tad nėra nusiteikimo kaišioti pagalių į ratus.“
