Svečiams buvo pristatytos atlikto valstybinio audito išvados, rekomendacijos ir pateikta informacija apie rekomendacijų įgyvendinimą, rašoma Valstybės kontrolės pranešime spaudai.
Audito metu vertinant Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo valdymą buvo nustatyta, kad nebuvo sukurta bendra Ignalinos (AE) uždarymo proceso kontrolės ir atskaitomybės sistema, kuri leistų efektyviau valdyti procesą ir kontroliuoti projektų įgyvendinimo eigą.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad vėluojama įgyvendinti svarbiausius ir brangiausiai kainuojančius projektus – įrengti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą, kuriuos stato užsienio įmonė „Nukem“.
Analizuojant, kaip naudojamos uždarymo procesui skirtos Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo (TIENRF) lėšos, auditoriai neturėjo galimybės gauti informacijos tiesiogiai iš šio fondo lėšų administratoriaus – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), todėl naudojosi Ignalinos AE pateiktais dokumentais ir informacija. Ūkio ministerija dar 2005 metais buvo įpareigota perimti minėto fondo lėšų administravimą iš ERPB, tačiau sutarties sąlygos nebuvo pakeistos.
Auditoriai taip pat nustatė, kad nebuvo įsteigtas Lietuvos ir ERPB Jungtinis komitetas, kurio tikslas – keistis informacija, aptarti įgyvendinant projektus padarytą pažangą, kliūtis ir problemas. Neįsteigus Jungtinio komiteto, sumažėjo Vyriausybės galimybės daryti įtaką Ignalinos AE uždarymo proceso organizavimui ir koordinuoti šiam tikslui skiriamų finansinių išteklių panaudojimą. Vyriausybei rekomenduota suteikti įgaliojimus nepriklausomam subjektui, kuris vykdytų įgyvendinamų projektų stebėseną ir valdymą bei užtikrintų elektrinės eksploatavimo nutraukimo kontrolę ir tiesiogiai už šią veiklą atsiskaitytų valstybės institucijoms.
