EK, kaip vieną iš siūlomų priemonių, kaip reformuoti elektros rinką, siūlo numatyti viršutines elektros gamintojų pelno ribas – iš to siekiama surinkti 140 mlrd. eurų.
Juos, anot U.von der Leyen, ketinama panaudoti siekiant sušvelninti energijos krizės poveikį vartotojams.
-
Žengtas pirmas žingsnis: Vyriausybė pritarė trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėjimui
-
EK vadovė pranešė, kad ES planuoja elektros rinkos reformą, gyrė Baltijos šalis
-
Elektros kainos: per savaitę nepriklausomi tiekėjai kainą sumažino 16–20 proc., garantinis tiekimas – brangiausias
-
Juozas Olekas ir Alfonsas Brazas: Ar ES šalys ras kompromisą elektros kainų klausimu?
Vis dėlto, pasak europarlamentaro Andriaus Kubiliaus, šis sprendimas nebūtinai bus naudingas Lietuvai.
„Toks EK sprendimas mums, jeigu jis nebus papildomai sureguliuotas, gali neduoti didelės naudos, nes mes nepasigaminame elektros energijos – tik 30 proc. gaminam“, – žurnalistams sakė vienas konservatorių lyderių.
„Didžiąją dalį elektros mes perkame iš Skandinavijos. Mes tuos viršpelnius ir sunešam skandinavų įmonėms, bet ar jie liks Švedijoj ir Suomijoj, ar bus kažkaip perskirstyti, kad tektų ir mums, mes to nežinome“, – pridūrė jis.
Pasak Petro Auštrevičiaus, kol kas neaišku, kaip sprendimai palies suskystintų gamtinių dujų terminalų veikimą.
„Konkretumo stinga, nepaisant kai kurių indikacijų dėl pelnų, bet viskas yra detalėse, kaip bus įgyvendinta – ar tai palies suskystintų dujų terminalų reguliavimą, kokiu būdu tai palies?“, – teigė P.Auštrevičius.
Europa vėluoja?
Opozicinių „valstiečių“ į Europos Parlamentą deleguotas Bronis Ropė teigė, kad Europa vėluoja su priemonėmis, siekiant suvaldyti energetikos rinką.
„Mane liūdina tai, kad nieko nedarėme praktiškai nuo praėjusių metų spalio mėnesio, kada smarkiai pradėjo kilti dujų kainos ir įmonės, energijos tiekėjos pradėjo gauti didžiules, nesąžiningas pajamas. Kai jau atėjo iki to, kad žmonės pradėjo gauti dešimtimis kartų didesnes sąskaitas, reikėjo kažką daryti“, – kalbėjo europarlamentaras.
Anot jo, Lietuva neturėtų laukti, kol energetikos krizę suvaldys Europos Sąjunga, kadangi EK planas nėra konkretus ir gali būti tikslinamas tik kitą mėnesį.
„Jis pakankamai aptakus ir jis bus sprendžiamas galbūt tik spalio mėnesį, tai tikrai nesiūlau Lietuvai toliau sėdėti ir miegoti, laukti, kol Europa išspręs visas energetikos bėdas“, – teigė B.Ropė.
Jis taip pat tvirtino, kad Lietuva turėtų reikalauti mechanizmo, kuris sulygintų vidutinę elektros kainą visoje ES.
EK pirmininkė U.von der Leyen savo metiniame pranešime trečiadienį teigė, kad ES elektros rinką reformuoti būtina, siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms.
V.Sinkevičius: išeitis – sudaryti dvišales sutartis
EK siūlant perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius, Lietuva dalį jų galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK.
„Komisija siūlo Lietuvai ir kelioms kitoms Europos Sąjungos šalims (...) susigrąžinti pelno perviršį iš elektrą eksportuojančių šalių sudarant dvišales sutartis“, – BNS trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.
Viena šalių, su kuria Lietuva galėtų pasirašyti tokią sutartį, būtų Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didelę dalį elektros.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau ne kartą teigė, kad EK pasiūlymas vartotojams perskirstyti gamintojų, gaminančių pigią elektrą ir ją bangiai parduodančių, viršpelnius didžiąją dalį elektros importuojančiai Lietuvai yra visiškai nepriimtinas. Antradienį ministras teigė, jog su Komisija deramasi dėl išimčių ir kompensacijų Lietuvai pritaikius šį modelį.
D.Kreivys anksčiau teigė, jog vienas iš viršpelnių skirstymo būdų – pinigus skirstyti ne pagal tai, kur elektra yra pagaminama, o pagal tai, kur ji sunaudojama.
