Paklaustas, ar per apklausą STT teirautasi apie „Alstom“ kyšininkavimo tyrimą, V.Uspaskichas teigė, jog to reikėtų klausti STT.
„Aš nežinau, man sunku pasakyti, nes neturėjau nei ką pasakyti, nei ką paliudyti. Negaliu net nieko sakyti. Tegul kalba tyrėjai. (…) Skaičiau apie juos nemažai („Alstom“ tyrimą – BNS), bet neturiu čia ką pridurti“, – žurnalistams po apklausos sakė V.Uspaskichas.
Pasiteiravus, ar apklausoje buvo klausimų apie jo ūkio ministro darbą 2004-2005 metais, jis atsakė, kad tokie klausimai buvo užduoti.
„Ta partijos (Darbo partijos – BNS) byla ir susijusi su buvimu ūkio ministru“, – tvirtino V.Uspaskichas.
Jis tikino niekam nesiūlęs ir neėmęs kyšių, kai buvo ūkio ministru: „Tai aš turiu savo pinigų pakankamai, tai man nereikia nei prašyti, nei man priimti“.
„Taip, susiję su Darbo partija“, – po apklausos žurnalistams sakė V.Uspaskichas, paklaustas, ar apklausa susijusi su Darbo partijos byla.
„Kol kas negaliu kalbėti, tai yra dėl tų pačių bylų, kurios pasibaigė. Jokių detalių. Čia dėl to, dėl ko tempė 10 metų, pasibaigė ir dar kažkokį epizodą iš tos bylos išėmė. Visi senaties terminai teismo pasibaigė“, – kalbėjo politikas.
Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pateikti įtarimus.
Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo, kuriame figūruoja milijoninius projektus Lietuvoje įgyvendinusi Prancūzijos inžinerijos grupė „Alstom“. Grupė 2004-2009 metais Lietuvos elektrinėje už 200 mln. eurų įrengė sieros valymo įrenginius ir už 43 mln. eurų rekonstravo Kauno hidroelektrinę.
Kovo viduryje STT atliko kratas buvusio „Lietuvos energijos“ Rymanto Juozaičio ir buvusio Lietuvos elektrinės vadovo Prano Noreikos namuose. R.Juozaitis STT apklaustas kovo 21 dieną.
Pagal Lietuvos įstatymus senatis stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo tyrimuose yra 10 metų nuo paskutinio nusikaltimo.
STT įtaria, kad nuo 2004 iki 2009 metų tuometinėms įmonėms Lietuvos elektrinė ir „Lietuvos energija“, įgyvendinant tarptautinius didelės vertės viešuosius pirkimus, galėjo būti vykdomos nusikalstamos veikos – stambaus masto kyšininkavimas ir papirkimas, siekiant paveikti viešųjų pirkimų rezultatus ir įsigytų paslaugų bei vykdytų darbų netrukdomą tęstinumą.
Grupei „Alstom“ Jungtinėje Karalystėje prieš keletą metų pateikti kaltinimai dėl korupcijos Lietuvoje. 2014 metų gruodį „Alstom“ grupės elektros inžinerijos bendrovė „Alstom Power“ ir du jos darbuotojai Nicholasas Reynoldsas ir Johanesas Villius Venskus, kuris įmonėje tuomet jau nedirbo, apkaltinti dėl aštuonerius metus trukusio kyšininkavimo. Kaltinimai susiję su „Alstom Power“ sutartimis su Lietuvos bendrovėmis „Vilmetrona“ ir Lietuvos elektrinė (dabar – „Lietuvos energijos gamyba“).
Švedijos bendrovė „Alstom Power Sweden“ Lietuvos elektrinėje įgyvendino maždaug 200 mln. eurų sieros šalinimo įrenginių statybos projektą – 2008 metų birželį Lietuvos elektrinės 7-ajame bloke ji įrengė sieros šalinimo įrenginius. Be to, „Alstom Power Sweden“ 2005 metų liepą su tuometine „Lietuvos energija“ pasirašė 42,7 mln. eurų vertės Kauno hidroelektrinės rekonstravimo sutartį.
Aukščiausiasis Teismas pernai gruodį paskelbė, kad Darbo partija turėjo būti teisiama „juodosios buhalterijos“ byloje, nepaisant to, kad ji reorganizavosi prieš pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Tačiau šių metų vasarį teisėsauga pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu – jis susijęs su Darbo partijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiame Teisme.
