Šio leidinio publikacijoje teigiama, kad diplomatinis skandalas, kilęs dėl Austrijoje sulaikyto ir paleisto įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo, „yra daugiau nei apdulkėjęs istorinis klausimas“.
„Atrodo naujoji Rusijos linija yra ta, kad perversmo bandymas buvo teisėtas“, – teigia „European Voice“ ir primena Rusijos ambasadoriaus Austrijoje interviu, kuriame šis diplomatas gyrė austrų teisėsaugą, neleidusią „įtraukti Austrijos į purvinas trečiosios šalies politikų intrigas, kurie nori susikrauti kapitalą suvedinėdami sąskaitas su savo pačių istorine praeitimi“.
Tai, pasak „The Economist“ grupei priklausančio leidinio, būtina įdėmiai išnagrinėti. Publikacijoje primenama, kad pirmasis posovietinės Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas aiškiai kritikavo Sausio 13-osios įvykius, o rusai atvykę į Lietuvą ateidavo pagerbti tragiško įvykio aukų.
„Prisimenu vainiką prie Lietuvos parlamento su paprastu užrašu rusų kalba: „Atleiskite mums“. Kitame užraše buvo rašoma: „Už jūsų ir mūsų pergalę“. Buvo manoma, kad rusai ir lietuvai turi bendrą priešą: sovietų lyderius, kurie nusižemintų iki žmogžudystės, kad išlaikytų Stalino imperiją“, – teigia „EuropeanVoice“.
„Bet atrodo, jau nebe. Tokie argumentai veda įdomiomis ir nemaloniomis kryptimis. O kaip dėl rusų, žuvusių per nepavykusį 1991-ųjų rugpjūčio perversmą? Ar būtų buvę teisėta šaudyti į B.Jelciną kai jis stovėjo ant tanko gindamas Rusijos parlamentą? Kai pradedi valgyti šias KGB istorijos piliules, sunku sustoti“, – konstatuoja Vidurio ir Rytų Europos temomis rašantis „The Economist“ apžvalgininkas.
Straipsnyje teigiama, jog dėl M.Golovatovo paleidimo kilo daug klausimų: „Kas dabar atsakingas už sovietinės praeities nusikaltimus? Ar Europos arešto orderis buvo teisingai surašytas? Ar Austrija davė Lietuvai pakankamai laiko ištaisyti originalaus orderio trūkumus? Ar glaudūs Austrijos ryšiai su Rusija paaiškina jos abejingumą kitai Europos Sąjungos narei?“. Kas dabar atsakingas už sovietinės praeities nusikaltimus? Ar Europos arešto orderis buvo teisingai surašytas? Ar Austrija davė Lietuvai pakankamai laiko ištaisyti originalaus orderio trūkumus? Ar glaudūs Austrijos ryšiai su Rusija paaiškina jos abejingumą kitai Europos Sąjungos narei?
„Tai nesiliaus visą vasarą. Jei Austrija manė, kad šis reikalas greit bus baigtas, ji buvo suklaidinta. Tačiau iš tiesų įdomus aspektas yra Rusijos požiūris“, – teigia „European Voice“.
Austrija liepos 14 dieną buvo trumpam sulaikiusi M.Golovatovą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, bet nepraėjus nė parai jį paleido, taip sukeldama Lietuvos pasipiktinimą. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.
M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui. Tarp pateiktų įtarimų – ir 14 žmonių žudynės 1991 metų sausio mėnesį, kai sovietų kariai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, kurį buvo susirinkusi ginti beginklių žmonų minia.
Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo atstovė spaudai trečiadienį pareiškė, kad „šiuo konkrečiu atveju kelia nusistebėjimą neadekvati Lietuvos valdžios pozicija, kai mėginama kaltę suversti Rusijos piliečiams už veiksmus, kuriuos atliko valstybė, kuri dabar neegzistuoja“.
