„Anksčiau esame pateikę „Rosatom“ kaip įmonę, bet nesusilaukėme palaikymo dėl kelių valstybių labai principingo veto. Dabar esame detalizavę savo pasiūlymą, kitaip tariant – išskaidę pasiūlymą į, berods, septynias dalis“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G.Landsbergis.
Pasak jo, pasiūlymas dėl sankcijų Rusijos branduolinei korporacijai „Rosatom“ sukonstruotas „svogūno principu“.
„Galima atsilupti ir palikti tiek tų sankcijų, kiek pavyksta sutarti. Idealu būtų sutarti dėl visų septynių priemonių, kurias galėtume sankcionuoti: valdybos nariai, nauji kontraktai (...), – vardino Lietuvos diplomatijos vadovas. – Bet nesutarus dėl vieno, jį galima nulupti ir likti prie kažkokio mažesnio, kompromisinio varianto.“
Ministro teigimu, net ir vienos ribojamosios priemonės priėmimas būtų „žingsnis į priekį“.
„Atsitraukti neketiname, ieškome, telkiame kompromisą“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai, įskaitant bankus, aukštus pareigūnus, įmones.
Šiuo metu Bendrija tariasi dėl 11 sankcijų paketo Kremliui, o Lietuva siekia, kad jame vienokiu ar kitokiu būdu atsidurtų „Rosatom“.
