Lietuvoje šiemet registruoti 2 suaugusiųjų susirgimai tymais. Vienu atveju infekcija pasireiškė po kelionės į Juodkalniją, antruoju – užsikrėsta lėktuve po kelionės iš Lenkijos.
Tymai – ūminė, lašeliniu būdu per orą plintanti ir itin užkrečiama infekcija. Susirgusieji karščiuoja, juos išberia, pasireiškia kvėpavimo takų ir akių junginės uždegimas. Didžiausias mirštamumas registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.
Tymai – ūminė, lašeliniu būdu per orą plintanti ir itin užkrečiama infekcija.
Pasak medikų, veiksmingiausia prevencijos priemonė – skiepai. Paprastai skiepijami 15 mėn. ir antrąja doze – 7 m. vaikai.
„Ši infekcija pavojinga visiems imliems asmenims, tai yra tiems, kurie yra neskiepyti nė viena vakcinos doze. Taip pat pavojus kyla ir tiems, kurie tik yra pasiskiepiję vakcinos doze ir, žinoma, nesirgusiems asmenims. Todėl mes tikrai rekomenduojame visiems keliautojams, vykstantiems į tas šalis, kuriose yra registruojami tymai, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikslinti savo skiepų būklę. Jei jie yra neskiepyti, nesirgę, tai būtinai pasiskiepykite“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.
Kol nebuvo skiepijama nuo tymų, iki 1980 m. visame pasaulyje kasmet buvo registruojama per 2,5 mln. mirčių. Kad infekcija būtų valdoma, turi būti paskiepyta 95 proc. gyventojų. Jei mažiau – kyla rizika kilti ligos protrūkiui.
„30 tūkst. gimsta naujagimių, 95 proc. paskiepyta, tai 1500 lieka nepaskiepyta. Metai po metų susikaupus, tie skaičiai gali užaugti iki tokių, kai jau gali būti protrūkiai vaikų ir kituose kolektyvuose“, – kalbėjo VU Vaikų ligų klinikos vedėjas, prof. habil. dr. Vytautas Usonis.
Prieš keletą metų tuometis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis bandė įsakymu įtvirtinti, kad ikimokyklines įstaigas būtų leidžiama lankyti tik paskiepytiems vaikams. Tačiau toks draudimas taip ir neįsigaliojo, jį apskundus teismui ir šiam nusprendus, kad tai prieštarautų įstatymams.
Asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ vadovė sako, esą tėvai turi nuspręsti, ar skiepyti vaikus, įvertinę galimas skiepų sukeliamas komplikacijas kurias patiria iki 3 proc. vaikų.
„Prasideda bėrimai, kai tėvams tikrai atrodo, kad vaikas susirgo tais tymais – labai panašūs kūno bėrimai. Ir po to mes turime labai sunkias reakcijas, kai prasideda anafilaksinis šokas, vaiką veža į Santariškes dėl traukulių, kai vaikas netgi nesąmoningas tampa dėl aukštos temperatūros. O vėliau vystosi alergijos, astmos ir turime didžiulę koreliaciją tarp to, kiek pas mus yra alergiškų vaikų, kiek jų daugėja daugėjant vakcinacijos apimtim ne tik šio skiepo, apskritai, visų vakcinų“, – sakė asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė Lina Rutkauskienė.
„Labai nemalonu, kad paskiepytas vaikas patiria povakcininių komplikacijų. Dažniausia – aukšta temperatūra, gali būti trumpalaikis bėrimas, bet galim įsivaizduoti, kad jeigu tie vaikai nebūtų skiepyti, jie būtų kandidatai į sunkias ligos formas“, – teigė dr. V.Usonis.
„2017 m. yra registruota, kad buvo įskiepyta daugiau negu 700 tūkst. vakcinos dozių ir iš jų tik 82 pasireiškė nepageidaujamos reakcijos. Tai yra ypatingai mažas nepageidaujamų reakcijų dažnis. Ir nei vienos vakcinos įskiepijimas nesukėlė rimtesnių sveikatos sukrėtimų“, – skaičiavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė K.Žukauskaitė.
Šiemet per pusmetį Europoje nuo tymų mirė 37 žmonės. Daugiausia tymų atvejų užfiksuota Prancūzijoje, Sakartvele, Graikijoje, Italijoje, Rusijoje, Serbijoje ir Ukrainoje.
