„Ateinantį mėnesį Europos Komisija, komisaras pristatys Europos gynybos pramonės strategiją, kuri turėtų apimti labai konkrečius siūlymus, kaip mes stipriname gynybos pramonę Europoje, kaip mes bendradarbiaujame, skatiname inovacijas, kurios labai svarbios, ir gamybos mastus“, – per bendrą spaudos konferenciją penktadienį sakė I. Šimonytė.
Eurokomisaras Th. Bretonas per spaudos konferenciją patvirtino, kad strategija bus pristatyta vasario pabaigoje, o tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą Europa, siekdama užtikrinti savo saugumą, turi tam pritaikyti ir savo pramonę.
„Vasario pabaigoje mes pristatysime Europos gynybos pramonės strategiją ir manau, kad svarbu turėti naują Europos gynybos pramonės strategiją, joje bus įtrauktos programos ir lėšos pirkimams“, – sakė Th. Bretonas.
„Rusijos karas, vykdomas Ukrainoje, reikalauja, kad Europa toliau remtų ir palaikytų Ukrainą visomis priemonėmis, įskaitant karines, bet taip pat turime užtikrinti, kad Europa rūpintųsi ir savo saugumu, mūsų saugumas negali priklausyti nuo sprendimų, priimtų kitose šalyse, todėl turime pritaikyti savo pramonę. (...) Turime gaminti greičiau, daugiau ir kartu“, – kalbėjo eurokomisaras.
Jis pažymėjo, kad įgyvendindamos strategijoje numatytus tikslus šalys privalo gynybai skirti bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Premjerė savo pasisakyme pažymėjo, kad Lietuva siekia, jog ši strategija įvertintų dramatiškai pasikeitusią saugumo situaciją Europoje ir Bendrija turi būti pasiruošusi operatyviai reaguoti į galimas krizes, taip pat ir karines.
Be to, anot jos, svarbu, kad strategijoje būtų numatytos supaprastintos procedūros, mažesnių valstybių mažų ir vidutinių įmonių bei startuolių įtraukimas į tiekimo grandines.
I. Šimonytė tikisi, kad EK rengiama gynybos pramonės strategija padės įtikinti Europos įmones, jog šalių vyriausybės yra pasiryžusios išlaikyti stabilų požiūrį į gynybą bei jos finansavimą.
„Bankai nefinansuoja šitų (gynybos pramonės – BNS) projektų, nes jie yra komerciškai rizikingi, nes niekada nežinai, kada ateis politikai ir nuspręs, kad jiems gynyba nebesvarbi, o geriau iš tų pinigų mokėti pensijas ar dar kažką daryti. Konsensuso, kad visi vienas kitu tiki mes dar nepasiekėme, bet manau, kad mes esame gerame kelyje“, – kalbėjo premjerė.
Siekia sukurti ES gynybos fondą
Th. Bretonas pakartojo praėjusią savaitę Europos Parlamente paskelbtus planus per artimiausius penkerius metus sukurti 100 mlrd. eurų Europos Sąjungos gynybos fondą. Apie tai skelbė leidinys „Politico“.
„Praėjusią savaitę aš diskusijoje minėjau, ką mes turėtume daryti ateityje, kad, viena vertus, turėtume didinti savo gamybos pajėgumus ateinantiems penkeriems metams, taip pat toliau užtikrinti savo palaikymą Ukrainai ir jos gynybos poreikiams“, – kalbėjo Th. Bretonas.
„Jei visi politiškai sutarsime, kad tai būtų absoliučiai privaroma, surasime būdų finansuoti šį fondą kaip radome ir kitų krizių metu. (...) Jeigu šiuo klausimu bus politinės valios rasime ir būdą, bet čia mes kalbame apie kitus penkerius metus“, – pridūrė jis.
I. Šimonytė taip pat kalbėjo apie stringančią karinę paramą Ukrainai, anot jos, tai lemia ne tik politiniais nesutarimai, bet ir praktinės galimybės, todėl karinės pramonės vystymas ypač svarbus.
„Plikomis rankomis šitos grobuoniškos karo mašinos nugalėti neįmanoma, bet vis dar turime situaciją, kai ukrainiečiai gauna tik dalį tos paramos, dėl kurios, atrodo, jau sutarta – ar tai būtų finansinė parama, dėl kurios iki šiol diskutuojama Europos Vadovų Taryboje, ar karinė parama, dėl kurios iki šiol diskutuojama Kongrese. Kartais tai ne tik politinės valios ar politinių diskusijų problema, kartais tai ir praktinių galimybių problema“, – kalbėjo premjerė.
„Todėl yra labai svarbios Europos Komisijos iniciatyvos dėl Europos gynybos pramonės ir supratimo, kad ES, kuri buvo sukurta kaip fenomenalus taikos projektas, kad tokiu liktų, tikrai turi kovoti ir ta kova ne tik retorinė, bet ir praktinė, ir tam reikia labai reikšmingai sustiprinti gynybos pramonę“, – pridūrė I. Šimonytė.
Europos Komisija šiuo metu rengia gynybos pramonės strategiją.