Teisingumo eurokomisarės Viviane Reding atstovas spaudai BNS atsisakė komentuoti, ar sutinka su Lietuvos prokuratūros nuomone, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma ir ES teisė – 1995 metų konvencija dėl ekstradicijos. Europos Komisija yra atsakinga prižiūrėti, kaip valstybės narės laikosi ES teisės.
„Šį klausimą dvišaliu lygiu sprendžia Lietuva ir Austrija. Komisija daugiau komentarų neturi“, – BNS teigė eurokomisarės atstovas Matthew Newmanas, paklaustas, ar Austrijos veiksmai turi būti vertinami 1995 metų ES konvencijos požiūriu.
Anksčiau eurokomisarė V.Reding tiesiog konstatavo, kad Austrija galėjo netaikyti Europos arešto orderio, nes ji yra padariusi išlygą jo nenaudoti nusikaltimams, padarytiems iki 2002 metų. Tokiu atveju Europos arešto orderį ji traktuoja kaip ekstradicijos prašymą, kuriam taikomos kitokios taisyklės.
Iki šiol Komisijos pareigūnai nurodydavo tik į 1957 metų konvenciją dėl ekstradicijos, kuri yra ne Europos Sąjungos, o kitos organizacijos – Europos Tarybos dokumentas. Tokiu atveju Europos Komisija negalėtų vertinti Austrijos veiksmų šios konvencijos atžvilgiu.
Tačiau trečiadienį Lietuvos generalinės prokuratūros išplatintame kreipimesi į Austrijos teisingumo ministrę teigiama, kad sprendžiant Michailo Golovatovo ekstradicijos klausimą turėjo būti taikomas ne tik Austrijos išdavimo ir teisinės pagalbos įstatymas, bet ir ES teisė ir Austrijos teisės normų dalimi esantys ir viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus turintys „Europos Sąjungos ir (ar) tarptautinės teisės aktai: 1995 m. kovo 10 d. Konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ir 1957 m. rugsėjo 13 d. Europos Tarybos konvencijos dėl ekstradicijos“.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ketvirtadienį taip pat atkreipė dėmesį, kad formaliai žiūrint ir austrų išlyga gali būti laikoma negaliojančia Lietuvai, nes ji nėra oficialiai paskelbta lietuvių kalba.
„Jeigu taikyti austrų „blusinėjimo“ metodą, tai ta garsioji austrų išlyga dėl 2002 m. Europos arešto orderio nėra paskelbta lietuvių kalba Europos Komisijos oficialiame leidinyje. O tai reiškia viena – Lietuvai ji negalioja. Bet čia teisinės vingrybės, kurias tikiu, kad mūsų pusė žino“, – naujienų portalo delfi.lt konferencijoje sakė A.Ažubalis.
