Svarbiausios interviu temos
- Europos Sąjunga apribojo investicijas į Rusijos energetikos sektorių
- ES ūkio augimą lėtins didesnės energijos ir kviečių kainos
- ES karinė pagalba Ukrainai teikiama, bet detalės neatskleidžiamos
- Karas sukėlė didžiausią humanitarinę krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo
- Briuselis ragina Kiniją panaudoti savo įtaką Rusijai, kad ši nutrauktų karą
– Šiandien skelbiamas ketvirtasis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas. Kas jame numatyta?
– Išplečiame sankcijas į naujus sektorius. Pirmiausia, apribojamos investicijos į energetiką, kurios labai svarbios Rusijos ekonomikai.
Kiti dalykai susiję su Pasaulio prekybos organizacija, Tarptautiniu valiutos fondu, siekiama panaikinti didžiausio palankumo statusą prekybai su Rusija. Imamasi priemonių prabangos prekių srityje.
Tai – ketvirtas paketas. Per pastarąsias dvi savaites anksčiau priėmėme tris sankcijų paketus. Šios sankcijos apima visus Rusijos ekonomikos sektorius – susisiekimą oru, jūrų navigaciją, finansus.
Tęsiantis agresijai, imamės tolimesnių žingsnių šiandien ir tikimės, kad jie padės sustabdyti šį betikslį karą.
– Kokį poveikį europinės sankcijos jau daro Rusijai?
– Rublio vertė krenta, akcijų biržai sudėtinga atsidaryti, šalį palieka įmonės tiek dėl sankcijų įtakos, tiek dėl reputacinių rizikų – naujausiais duomenimis, 375 didelės įmonės vienaip ar kitaip palieka Rusiją arba smarkiai apriboja savo veiklą.
– Minėjote, kas yra sankcijų sąraše, bet svarbu ir tai, ko jame nėra. Nors investicijos į energetikos sektorių apribojamos, bet rusiška nafta ir dujos toliau teka į Europos Sąjungą, Europos šalys moka milijardus eurų Kremliui ir jis tais pinigais gali finansuoti savo karą. Kodėl nėra sustabdomas pagrindinis Kremliaus pajamų šaltinis?
– Kai žiūrime į sankcijų plėtrą, stengiamės, kad sankcijos labiau paveiktų Rusijos ekonomiką ir minimaliai paveiktų mūsų pačių, Europos Sąjungos, ekonomikas.
Mūsų startinės pozicijos yra ganėtinai skirtingos nuo Jungtinių Valstijų ar Jungtinės Karalystės, su kuriomis deriname sankcijas.
ES priklausomybė nuo rusiškų dujų yra virš 40 proc., nuo rusiškos naftos – virš 30 proc. Europos Komisija pasiūlė ir Europos Vadovų Taryba Versalyje aptarė žingsnius, kaip sumažinti šią priklausomybę – tai suskystintų gamtinių dujų tiekimo plėtra, šaltinių diversifikacija. Tai gali jau šiemet sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais.
Kiek ilgesniame laikotarpyje svarbu gerai pasiruošti kitai žiemai – kalbama apie minimalius reikalavimus dujų rezervams valstybėse narėse.
O dar ilgesniu laikotarpiu turime grįžti prie žaliojo kurso suformuluotų tikslų – tai atsinaujinančios energetikos, energijos efektyvumo didinimas, kas susiję su renovacija ir kitais dalykais. Kiekviena sutaupyta kilovatvalandė, kiekviena kilovatvalandė iš atsinaujinančių šaltinių yra tiesioginis mūsų priklausomybės mažinimas ir mažesnės lėšos karo finansavimui.
Kiekviena sutaupyta kilovatvalandė yra tiesioginis mūsų priklausomybės mažinimas ir mažesnės lėšos karo finansavimui
– Prieš prasidedant karui Europos Komisijos, atskirų šalių pareigūnai teigė, kad buvo parengti planai tam atvejui, jei Rusija keršydama už sankcijas pati nutrauktų dujų tiekimą. Buvo sakoma, kad toks scenarijus yra apgalvotas ir sudėliotas. Kodėl Europa pati nesiryžta pati žengti tokio žingsnio, jei turi planus, kaip gyventi be rusiškų dujų?
– Turime vertinti įvairius dalykus. Veiksmai iš ES pusės turi tiesiogin4s 5takos dujų ir naftos pasaulinėms kainoms, o tai daro įtaką jas parduodančių valstybių pajamoms.
Priklausomybę turime stengtis mažinti, derindamiesi su savo partneriais, tokiais kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė.
– Žinodamas valstybių pozicijas, ar matote galimybę, kad dabartinė pozicija pasikeistų ir ES visgi nutartų blokuoti energijos šaltinių importą iš Rusijos?
– Visi sprendimai, esant tokiai nepaprastai situacijai, yra ant stalo. Praėjusį penktadienį tai buvo aptarta neformalioje Europos Vadovų Taryboje, neabejoju, kad kitą savaitę šie klausimai vėl bus aptariami.
– Ar Europos Komisija turi skaičiavimus, scenarijus, kaip ir kokius Europos ūkio sektorius labiausiai paveiktų dabartinė situacija – karas Ukrainoje ir sankcijos?
– Sankcijos yra būtinas atsakas į betikslę ir klastingą agresiją ir karą. Rusijos sukelto karo poveikis mūsų ekonomikai bus juntamas.
Europos Komisija šiuo metu akylai vertina įvairiausius procesus. Sausio mėnesio ekonominėje prognozėje mes kalbėjome apie 4 proc. BVP augimą ES mastu. Šiandien akivaizdu, kad ši situacija turės savo kainą ir BVP augimo prognozės prastės dėl didesnių energijos išteklių kainų, didesnių kviečių kainų, tiekimo grandinių nutrūkimo, galiausiai dėl didelių investicijų būtinybės – o investicijos susijusios tiek su pagalba Ukrainai, tiek su gynybos išlaidų didėjimu, tiek su priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių mažinimu.
Ekonomikoje sunkiausias dalykas yra netikrumas, kuris trukdo ne tik ekonomistams prognozuoti, bet ir įmonėms priiminėti investicinius sprendimus.
BVP augimo prognozės prastės dėl didesnių energijos išteklių kainų, didesnių kviečių kainų
Taigi poveikis bus, bet noriu paminėti ir vieną pozityvumo grūdą. Prieš dvejus metus buvome labai susirūpinę ekonomine situacija, kai ekonomika buvo sustojusi dėl pirmųjų karantinų, COVID atėjimo. Tada visi kalbėjo apie vieną didžiausių ekonominių krizių, kuri gali ištikti pasaulį. Bendrų pastangų dėka Europos Sąjungai pavyko to išvengti ir turime gana sveiką ekonominę situaciją. Veikdami kartu galime padaryti daug ir užtikrinti, kad poveikis būtų amortizuojamas.
– Europiečiai daug metų teisino augančią prekybą su Rusija ir Kinija tuo, esą glaudesni ryšiai su Vakarais paskatins jų atvirumą, demokratizavimą, tačiau žmogaus teisių padėtis, regis, tik prastėja. Ar Rusijos agresija taps lūžio tašku keisti europiečių požiūrį į prekybą su tokiomis šalimis kaip Rusija?
– Prekyba nuo šios Komisijos darbo pradžios ir žaliojo kurso įvedimo išgyvena pokytį. Prekybos santykiuose turime vertinti klimato kaitos, aplinkosaugos klausimus.
Dabartinė situacija dar labiau paskatins dar kitu aspektu į tai žiūrėti ir stiprinti Europos strateginę autonomiją, turėti esminius dalykus, tokius kaip puslaidininkių gamyba, Europoje.
– Pakalbėkime apie paramą Ukrainai. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrelis sulaukė kritikos dėl prieštaringų pareiškimų apie europinę karinę paramą Ukrainai, pradedant kalbomis apie naikintuvų siuntimą ir baigiant apie europinio fondo, skirto paremti Ukrainos karines pajėgas, didinimą. Koks dabar yra sutarimas – kiek ir kaip ES padeda Ukrainai ginkluotis, kad ji galėtų gintis nuo Rusijos?
– Į karinius dalykus giliai nenorėčiau leistis. ES pagalba yra koordinacinė ir finansavimo pagalba, o tiesioginė pagalba teikiama valstybių narių. Galime kalbėti apie sumas toms priemonėms, bet kariniai dalykai yra labiau NATO ir valstybių narių dalykai, o ES gali padėti sukoordinuoti šiuos dalykus.
– O apie ką yra 500 mln. eurų fondas?
– Apie Europos taikos priemonę, kuri egzistavo anksčiau ir buvo naudojama skirtingų priemonių teikimui įvairiausiuose pasaulio taškuose. Šįkart pirmą kartą kalbama apie gynybinių ginklų teikimą besiginančiai šaliai.
– Ar tie pinigai jau naudojami faktiškai padėti ukrainiečiams?
– Aš neabejoju, kad pagalba yra teikiama, bet detalių nereikėtų šiuo atveju komentuoti.
– Ar tai įslaptinta informacija?
– Tai valstybių narių pasirinkimai ir tai yra jautri informacija. Į ją toliau nenorėčiau gilintis.
– Mechanizmas toks, kad valstybė narė priima nacionalinį sprendimą dėl konkrečios pagalbos Ukrainai ir gali tikėtis dalies išlaidų kompensavimo iš fondų – ar teisingai suprantu?
– Panašiai.
– Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepaprastomis aplinkybėmis pasirašė prašymą priimti jo šalį į Europos Sąjungą. Turbūt tas veiksmas įeis į istorijos vadovėlius. Bet ES lyderiai praeitą savaitę, regis, sudaužė Ukrainos viltis, kad ji gali būti priimta į ES pagreitintu būdu. Kokios tolesnės procedūros ir kokios Ukrainos narystės ES perspektyvos?
– Ukraina visuomet buvo be gali arti Europos Sąjungos. Ukrainai teikiama pagalba ruošiant ir įgyvendinant reformas, laisvosios prekybos sutartį jau labai aiškiai rodė europinę perspektyvą.
Žmonės, kovojantys su tokiu atsidavimu už europines vertybes, neabejotinai turi priklausyti Europos šeimai.
Lyderiai praeitą savaitę aptarinėjo Ukrainos kreipimąsi. Taryba jau priėmė pirmuosius sprendimus, kamuolys dabar yra Komisijos pusėje ir mes vertinsime, kaip kuo greičiau padėti Ukrainai.
Be abejo, daug kas priklauso nuo situacijos, kuri vystosi Ukrainoje. Dabar turime koncentruotis į tai, kaip turime padėti Ukrainai šiuo metu. Neseniai buvo sutarta 1,2 mlrd. eurų makrofinansinė parama, 300 mln. buvo iškart išmokėti. ES valstybės narės tiekia medicinos prekes, maisto produktus. Šiuo metu visas dėmesys į tai.
– Iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau pabėgėlių, nei gyvena Lietuvoje. Kaip ES padeda šiems žmonėms?
– Tai didžiausia humanitarinė krizė, ištikusi Europą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai reikalauja daug pastangų, koordinacijos ir pagalbos tiems žmonėms. Žmonės ir valstybės narės įdeda labai daug širdies.
Europos Komisija patvirtino laikinosios pagalbos direktyvą, kuri suteikia teisę reziduoti, dirbti valstybėje narėje, suteikia teisę į medicinos paslaugas ir socialinę sistemą. Taip pat atlaisviname sanglaudos lėšas, integruojant žmones, pabėgusius nuo karo Ukrainoje.
– Pastarųjų dienų aktualija – pranešimai apie Rusijos prašymą Kinijai suteikti finansinę paramą ir ginkluotę jos vykdomam karui. Ar Europos Komisija, ES imasi aktyvių žingsnių įtikinti Kiniją neprisidėti prie Rusijos vykdomos agresijos?
– ES ir Kinijos santykis yra įvairialypis ir kompleksiškas.
Šiais neramiais laikais labai svarbu, kad kiekviena šalis, kuri gerbia tarptautines taisykles, principus, padarytų viską, ką gali, kad kuo greičiau baigtųsi šitas karas, šita agresija.
Šiuo atveju tiek Komisijos atstovas užsienio reikalams Borrellis, tiek ir kitais lygiais vyksta kontaktai su Kinija. Matome, kad Kinija Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje balsuodama neprisidėjo prie penkių šalių, kurios balsavo prieš rezoliuciją, pasmerkiančią Rusijos agresiją Ukrainoje. Balsavimas parodė, kad Kinija nėra tarp penkių izoliuotų valstybių, kurios vienareikšmiškai palaiko Rusijos agresiją.
Mes manome, kad Kinija turi potencialo paveikti Maskvą dėl santykio tarp Rusijos ir Kinijos. Mūsų siunčiama žinia – Kinija galėtų panaudoti šią įtaką spausdama Rusiją nutraukti brutalią agresiją ir civilių gyventojų žudymą