„ILGA-Europe“ pažymi, kad pandemijos akivaizdoje išryškėjo sudėtinga LGBT bendruomenei priklausančių žmonių padėtis, išaugo jų pažeidžiamumas, o daugelyje valstybių tik išaugo opozicinių, prieš lygias žmonių teises nusiteikusių jėgų gretos.
Lietuva šiemet sąraše nukrito į 34 vietą. Lietuvos LGBT teisių indeksas įvertintas 23 procentais.
Aukščiausiai žemėlapyje yra Malta, Belgija ir Liuksemburgas. Žemiausias pozicijas užima Azerbaidžianas, Turkija ir Armėnija, kaip ir praėjusiais metais.
Spaudos konferencijoje LGL vadovas Vladimiras Simonko pranešė, kad „Baltic pride“ Viilniuje vyks 2022 birželio pirmą dieną. Jame pasirodys ir Roterdame į „Euroviziją“ išvykę „The Roop“.
COVID-19 išryškino LGBT atskirtį
„ILGA-Europe“ dešimtus metus taip pat skelbia žmogaus teisių padėties Europoje bei Centrinėje Azijoje analizę.
Šių metų ataskaita parodė, kad iki šiol pasiekta pažanga, beprecedenčių 2020-ųjų akivaizdoje, yra ne tik „trapi“, bet ir vis labiau pažeidžiama žmogaus teisių nepalaikančių jėgų.
COVID-19 pandemija ir jos pasekmės išryškino LGBT bendruomenių atskirtį Europoje ir Vidurio Azijoje. Atskirų valstybių ataskaitose matoma panaši tendencija – išaugęs smurtas ir neapykantos kalba prieš LGBT bendruomenės gyventojus.
Be to LGBT gyventojai, kurie buvo skaudžiai paliesti pandemijos, privalėjo grįžti į šeimas, kurios yra priešiškos jų atžvilgiu.
Pakito ir LGBT bendruomenių darbas, vietoje ankstesnės veiklos jos turėjo užtikrinti bazinę pagalbą maistu ir apgyvendinimu tiems, kurie pateko į sudėtingiausią situaciją.
Ataskaitoje pastebima, kad yra vis daugiau šalių, kurios savo teisinėje sistemoje numato įstatymus, ginančius LGBT bendruomenę, tačiau vis dar tenka laukti jų realaus įgyvendinimo ir teigiamų pokyčių LGBT bendruomenei priklausančių žmonių gyvenime.
Regresuoja ir Lietuva
Ataskaita rodo, kad visoje Europoje smarkiai išaugo opozicinių jėgų, kurios yra nusiteikusios prieš translyčių asmenų teises, gretos. O tai turi neigiamą poveikį teisėtam lyčių pripažinimui.
Kaip rodo ataskaita, šioje srityje regresuoja šios šalys: Lietuva, Austrija, Kroatija, Suomija, Vengrija, Rusija, Slovakija, Slovėnija, ir Jungtinė Karalystė (JK).
Sąstingis pastebimas Vokietijoje, Andoroje, Kipre, Čekijoje, Gruzijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje bei Švedijoje.
Daugelyje šių šalių opozicinės pajėgos tapo garsesnės.
Jos nadojasi argumentu, neva užtikrinant translyčių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos ir jų galimybę į apsisprendimo laisvę, būtų pakenkta moterų teisėms ar „nepilnamečių apsaugai“.
Taip pat labai padaugėjo neapykantos kalbos, transliuojamos iš oficialių šaltinių, tiek žiniasklaidoje, tiek internete.
Lietuva – stagnacijoje
Dešimtus metus skelbiamoje ataskaitoje taip pat vertinamos šeimų teisės ir padėtis – ar valstybėje leidžiama tos pačios lyties asmenų partnerystės registravimas ar santuoka.
Šiame kontekste stagnacija vėlgi pastebima ir Lietuvoje. Prie jos prisideda tokios šalys, kaip Andora, Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Rumunija, Serbija ir Slovakija.
Tačiau pastebima tendencija, kad šalyse bendrai labiau kalbama apie tėvystės teises, o dėmesys LGBT asmenų partnerystės įteisinimui apskritai menksta.
