Bendras Europos lyčių lygybės indeksas per metus beveik nepakito ir siekia 70,1 balo iš 100 galimų. Praėjusiais metais jis sudarė 70,2 balo.
Kaip vertinama Lietuva?
Lietuvos įvertinimas šiais metais pakilo per 1,7 balo – šalis įvertinta 65,8 balo iš 100 ir užima 16 vietą tarp visų ES valstybių. Pernai surinkome 64,1 balo ir buvome 17-ti. Nepaisant palypėjimo vienu laipteliu aukštyn, Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio.
Stagnacija kelyje lyčių lygybės link pastebima visoje Europoje, tad net su tokiu nedideliu įvertinimo padidėjimu Lietuva yra tarp trijų šalių, kurių balai per metus kilo daugiausiai – Maltos įvertis didėjo 2,3, Čekijos – 2 balais.
Sudarant įvertį skaičiuojami Lietuvos lyčių lygybės rodikliai šešiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos būklės.
Lyginant skirtingų sričių įvertinimus matyti, kad Lietuvai geriausiai sekasi darbo srityje – čia užimame 15-tą vietą su 76,2 balo. Tai – vienintelė sritis, kurioje šiek tiek lenkiame ES vidurkį (74,2). Verta pažymėti, kad Lietuva šioje srityje pasižymi itin aukštu vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliu (92,8), tačiau kur kas mažesnį įvertį gauna pamatavus profesinę segregaciją ir darbo sąlygų kokybę (62,5).
„Duomenys rodo, kad nors moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje pusiausvyra nebloga, sąlygos labai skiriasi. Rodikliai, pagal kuriuos matuojama lygybė darbo srityje, atskleidžia, kad vis dar egzistuoja „vyriškos“ ir „moteriškos“ profesijos, taip pat – kad darbovietės moterims ir vyrams nesuteikia vienodai lanksčių galimybių darbo metu porai valandų išvykti pasirūpinti šeimos reikalais“, – teigia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė.
Prasčiausias Lietuvos įvertinimas, kaip ir pernai – pinigų srityje. Čia Lietuvos balas per metus šiek tiek sumažėjo nuo 71,2 iki 70,9, iš pernai užimtos 24 vietos nukritome į 25-tą. Šį įvertinimą lemia atlyginimų atotrūkis, didesnė moterų skurdo rizika.
„Sodros“ duomenimis, pastaruosius porą metų vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis išlieka gana pastovus ir siekia apie 13 procentų. Visgi jis varijuoja priklausomai nuo žmonių amžiaus. Pavyzdžiui, 31–40-aisiais gyvenimo metais atlyginimų atotrūkis tampa vienu didžiausių. Galima daryti prielaidą, kad tai susiję su šeimos kūrimu – minėtu gyvenimo laikotarpiu įprastas šeimos kūrimas, vaikų auginimas ir dėl to vykstantys karjeros pertrūkiai, kuriuos dažniausiai patiria moterys“, – sako M.Kolinytė.
Lietuvoje vyrų išsilavinimas atsilieka nuo moterų
Vienintelė iš Lyčių lygybės indekso matuojamų sričių, kurioje atotrūkis Lietuvoje fiksuojamas vyrų nenaudai, yra išsilavinimas. Lietuva – viena iš keturių šalių, kuriose atotrūkis tarp aukšto lygio* išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų yra didžiausias.
Anot M.Kolinytės, moterų ir vyrų atotrūkis šioje srityje gali būti susijęs su lyčių segregacija ir skirtingais reikalavimais profesiniame pasaulyje: „Duomenys įsilieja į taip pat dažnai minimą profesinės segregacijos statistiką – srityse, kuriose dominuoja vyrai, dažniau galima įsidarbinti be aukštojo išsilavinimo diplomo. Pavyzdžiui – statybų, technikos darbų sektorius, programavimas ir kitos informacinės technologijos.
Tai profesijos, kuriose pirmiausia vertinami turimi įgūdžiai. O sektoriai, kuriuose dominuoja moterys, dažniau reikalauja diplomo, net jei yra mažiau apmokami. Pavyzdžiui, slauga, pedagogika, socialinis darbas. Tai gali lemti, kad mažiau vyrų baigia papildomus mokslus po vidurinės mokyklos.“
Ar rodiklius pagerins direktyva lyčių balansui valdybose?
Europos lyčių lygybės indeksu matuojama ir galios sritis – moterų ir vyrų skaičius politinėje valdžioje bei lyčių pusiausvyra didžiausių įmonių ir visuomeninės svarbos organizacijų valdybose. Galios srityje Lietuva šiemet įvertinta 55,5 balo ir užima 16 vietą tarp Europos valstybių. Tiesa, vertinimas atliktas prieš 2024 metų Seimo rinkimus.
Tikimasi, kad lyčių balansą didelių įmonių valdžios organuose paskatins gruodį Lietuvoje įsigalioję įstatymų pakeitimai, kuriais įgyvendinama vadinamoji „Moterų valdybose“ direktyva. Jos tikslas – pasiekti, kad didelių įmonių valdymo ir priežiūros organuose (vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijose) nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų bent trečdalį vietų. Stebėseną, kontrolę ir švietimą šiuo klausimu paskirta vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
„Su šia direktyva atėjo ir prievolė įmonėms teikti informaciją apie tai, kaip jos siekia lyčių balanso savo valdymo organuose. Didelės įmonės Lietuvoje iki 2025 m. birželio turės pateikti pirmąsias ataskaitas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Apibūdinant trumpai – renkant narius į įmonių valdybas ir stebėtojų tarybas, turi vykti skaidrus atrankos procesas: suformuojami aiškūs, neutralūs kriterijai, sudarantys prielaidas kandidatų kvalifikacijas, žinias ir įgūdžius vertinti vienodai. Sutapus kandidatų kompetencijoms, pirmenybė turėtų būti teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties asmeniui. Tarnyba, žinoma, yra atvira konsultacijoms ir pagalbai lyčių lygybės užtikrinimo klausimais. Išsami informacija įmonėms jau prieinama mūsų interneto svetainėje“, – teigia M.Kolinytė.
Anot jos, ilgainiui Lyčių lygybės indekso įvertinimas galios srityje galėtų gerėti tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, nes minėta direktyva privaloma visoms ES valstybėms.
Aukščiausiose Lyčių lygybės indekso vietose laikosi Švedija, Danija ir Nyderlandai, žemiausiose šiemet – Graikija, Vengrija ir Rumunija.
