R.Paksas teigė nesitikėjęs, jog europarlamentarai nuspręs nenaikinti jo imuniteto.
„Ne, nesitikėjau. Europos Parlamentas nėra teisminė institucija, kuri bando nustatinėti, ar asmuo yra kažką padaręs, ar jis yra kaltas, ar nekaltas. Europos Parlamentas čia ne prie ko“, – BNS trečiadienį sakė R.Paksas, Strasbūre dalyvavęs per Europos Parlamento narių balsavimą.
Jis svarstė, kad neliečiamybė jam galėjo būti atimta dėl to, jog kad yra prieš gilią Europos Sąjungos integraciją pasisakantis politikas: „Globalistai, norintys kuo vieningesnės Europos ir Jungtinių Valstijų, jie nemėgsta žmonių, pasisakančių už nacionalines vertybes. (...) Tai aiškiai nepatinka Briuselio isteblišmentui, kaip ir Lietuvos isteblišmentui“.
Ketina pareikšti įtarimus dėl prekybos poveikiu
Lietuvos prokurorai ketina pareikšti R.Paksui įtarimus dėl prekybos poveikiu. Teisėsauga įtaria, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R.Paksu, jog šis už maždaug 15 tūkst. eurų vertės kyšį paveiks statybų inspektorius, kad jie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.
Buvęs „tvarkiečių“ pirmininkas teigia, jog prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.
„Kai prasidės teisminiai procesai, manau, kad bus galima parodyti visiems tą fikciją, tą politinį užsakymą Europos Parlamentui panaikinti mano teisinę neliečiamybę“, – pridūrė jis.
„Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad nieko nežadėjau, nieko neėmiau, nieko nesu padaręs. Tai yra grynai politinis užsakymas ir nieko daugiau“, – kalbėjo europarlamentaras.
Europos Parlamento viešai skelbiamuose dokumentuose nurodoma, kad dėl kyšio R.Paksas ir G.Vainauskas galėjo susitarti 2015 metų rugpjūčio 31 dieną.
R.Paksas sako prisimenantis šį pokalbį ir atsakęs teisėsaugos pareigūnams į su juo susijusius klausimus.
„Be abejo, aš kalbėjausi. (...) Pradedant krepšiniu, baigiant mūsų santykiais, o į tarpą galėjo būti įterpta visokių mūsų gyvenimų, emigracijos vertinimų ir panašiai“, – teigė politikas.
Jis neatsakė į klausimą, ar to pokalbio metu kalbėjosi apie „Norfą“, Aplinkos ministeriją, jai pavaldžią Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ar parduotuvę Prienuose.
„Palikime tai teisminiam procesui“, – sakė R.Paksas.
Politikas teigė, jog esminis jam inkriminuojamas pokalbis įvyko dieną, kai teisėsauga neturėjo sankcijos jo sekimui ir pokalbių. Pasak jo, ši sankcija pareigūnams buvo suteikta atgaline data.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016 metų vasario 17 dieną.
R.Paksas negali būti renkamas į politines pareigas nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Nuo tada jis dukart buvo išrinktas į Europos Parlamentą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad R.Paksui teisė dalyvauti Seimo rinkimuose gali būti atverta tik pakeitus Konstituciją. Seime iki šiol pritrūkdavo balsų priimti tokias pataisas.
