Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos ir Taivano santykių palankiai įvertino planus Lietuvoje steigti Taivano atstovybę ir pasmerkė Pekino „reakciją dėl ekonominių sankcijų taikymo Lietuvai“.
Parlamento nariai paragino Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovą Josepą Borrellį, Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą „imtis atitinkamų veiksmų“.
„Pirmoji Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Taivano santykių parodo, kad ES yra pasirengusi sustiprinti savo santykius su šia valstybe. Europos Komisija turi siekti sudaryti visapusišką ES ir Taivano bendradarbiavimo susitarimą, o iki metų pabaigos pasiruošti deryboms dėl dvišalio investicijų susitarimo“, – teigė pranešėjas, europarlamentaras iš Švedijos Charlie'is Weimersas.
Rezoliucijai pritarė 580 europarlamentarų, 26 nepritarė, o 66 susilaikė. Visi Lietuvos atstovai palaikė šį dokumentą. Rezoliuciją parengė Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas.
Dokumente taip pat išreiškiamas susirūpinimas dėl besitęsiančio Kinijos agresyvumo prieš Taivaną ir jam daromo spaudimo. Politikai paragino Kiniją nesiimti vienašališkų ar prieš Taivano piliečių valią nukreiptų santykių pokyčių.
Parlamentarai taip pat paragino ES ir jos valstybes imtis veiksmų, siekiant išsaugoti taiką ir stabilumą abipus Taivano sąsiaurio ir užmegzti partnerystę su demokratiška Taivano vyriausybe.
Siekiant atspindėti platų ES ir Taivano ryšių mastą pasiūlyta „pakeisti Europos ekonomikos ir prekybos biuro Taivane pavadinimą ir jį vadinti Europos Sąjungos biuru Taivane“.
Dokumente pabrėžiama ES ir Taivano prekybos ir ekonominių santykių svarbą, ypač 5G technologijos ir puslaidininkių srityse.
Lietuvos atstovė Rasa Juknevičienė teigė, jog „Taivano pavyzdys rodo, kad kinų tauta gali gyventi demokratiškai, sėkmingai, pasiturinčiai ir be agresijos“.
Savo ruožtu Petras Auštrevičius akcentavo, kad Kinijos politinės ambicijos ir didėjanti agresija tarptautiniu mastu yra „augantis iššūkis ir strateginė grėsmė Taivano demokratinei ateičiai bei šalies gyventojų gerovei“.
Lietuvos ryšiai su Taivanu ėmė gilėti pernai pradėjus dirbti naujai Vyriausybei, tačiau tai pykdo Kiniją, laikančią Taivaną atsiskirti bandančia savo šalies dalimi.
Lietuva ir Taivanas viena kitoje planuoja atidaryti prekybos atstovybes.
Kinija vasarą atšaukė savo ambasadorių Lietuvai ir nurodė šaliai padaryti tą patį paaiškėjus, kad Vilnius leidžia atidaryti atstovybę, naudojant Taivano vardą. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Pekinas pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
