– Ar sutinkate, kad EP yra išskirtinė politikos mokykla?
– Mes į Europos Parlamentą siuntėme ir patyrusius politikus, ir ne politikus, bandančius per EP tapti politikais. Turėjome verslininkų, ateityje galime turėti ir sportininkų. Kiekvieno europarlamentaro karjera labai skirtinga. O kad EP yra puiki europinės politikos mokykla – be abejonės. Europarlamentarai svarsto labai daug įvairiausių klausimų, aprėpia beveik visas viešosios politikos sritis, o tai suteikia galimybių gilintis ne tik į Lietuvos interesus ir atstovavimą jiems, bet ir Europos lygiu išmanyti problemų kontekstą, suprasti kitų šalių narių interesus ir siekius.
– Kaip charakterizuotumėte europarlamentarą, kuris atneštų didžiausią naudą Lietuvos rinkėjams?
– Tapti matomu Europos Parlamente greičiausiai galima specializuojantis vienoje konkrečioje srityje. Paprastai tai yra ne techniniai, bet su užsienio politika, ekonomika ar kitomis politizuotomis sritimis susiję klausimai, sulaukiantys didesnio žiniasklaidos dėmesio. Prisiminkime Lietuvoje išrinktų europarlamentarų bandymus Europos lygiu kelti Rusijos grėsmės, „Nord Stream 2“ tęsimo problemas. Tinkamai keliami, šie Lietuvai jautrūs klausimai gali pritraukti tarptautinį dėmesį. Tam reikia gebėti sklandžiai ir aiškiai išreikšti savo poziciją, prisiimti atsakomybę užimant oficialius postus EP komitetuose ar frakcijose, turėti galimybę rengti pranešimus bei juos pristatinėti EP sesijose, burti šalininkų grupes. Visa tai yra didelis darbas, kuris galiausiai pastebimas viešumoje. Taip savo ar valstybės poziciją galima pateikti labai plačiai auditorijai ir sužadinti interesą tiek pačiame EP, tiek ir kitose šalyse.
– Kokias viltis galime sieti su europarlamentarais, o kokių reiktų vengti?
– Europos Parlamentas yra didžiulė politinė institucija, kuri, nesvarbu, su britais ar ne, vis vien turės daugiau kaip 700 narių. Kiekvienas iš jų turi savo ambicijų ir savo partijos interesų, be to, jie įsitraukia į frakcijas, kuriose susibūrę skirtingų šalių ir ideologijų politikai bando surasti kompromisus tarpusavyje. Kompromisų ieškojimas, žinoma, kartais gali būti nuobodus ir net nuviliantis, bet būtent dėl jų visa Europos Sąjunga laipsniškai juda į priekį. Svarbu neskubėti ir ieškoti kuo platesnius interesus atitinkančių sprendimų. Be abejo, kompromisiniai sprendimai dažniausiai nebūna tokie radikalūs ar duodantys greitų rezultatų, kokių galbūt tikisi rinkėjai, visuomenės ir kiti politikos dalyviai.
