Remiantis Europos piliečių iniciatyvos (EPI) duomenimis, Lietuvos gyventojai išsiskiria kaip vieni aktyviausių Baltijos šalyse: 2022 metais apie 60 tūkstančių šalies gyventojų prisidėjo prie įvairių iniciatyvų – tai 6 kartus daugiau nei Estijoje ir net 3 kartus daugiau nei Latvijoje.
„Šis įspūdingas skaičius atskleidžia, kad ugdant atsakingus piliečius Lietuvoje slypi svarbus potencialas, kuris kyla jau mokykloje su piliečių sąmoningumo ugdymu“, – sako Europos piliečių iniciatyvos ambasadorė, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos valdybos narė dr. Eglė Celiešienė.
Šiuo metu EPI veiklą Lietuvoje atstovauja paskirtas ambasadorius – Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija (LDUK) ir nacionalinis kontaktinis įgaliotinis (NCP) – Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Pasak E.Celiešienės, iniciatyvūs piliečiai gali teikti siūlymus EPI bet kokiu klausimu, kuris priklauso Europos Komisijos kompetencijai. Dažniausiai europiečiai siekia stabdyti gyvūnų auginimą dėl kailių, kosmetikos bandymus su gyvūnais, jų laikymą narvuose, ryklių žvejybą, siūlo sergėti bites, suteikiant joms saugią aplinką, rūpintis žmonių apsauga nuo pesticidų, stiprinti kultūrų ir kalbų įvairovę, užtikrinti vandens ir sanitarinių paslaugų teikimą ir t. t.
„Gyvūnų teisės, aplinkos apsauga, tautinių ir kultūrinių mažumų apsauga, viešųjų paslaugų teikimo klausimai yra labai jautrūs ir svarbūs daugeliui žmonių, todėl sulaukia tokio didelio palaikymo. Be to, šios iniciatyvos buvo viešinamos per skirtingus kanalus, įskaitant socialinius tinklus ir žiniasklaidą. Lietuvoje taip pat didelio atgarsio susilaukė kailinių žvėrelių fermų naikinimo ir gyvūnų laikymo narvuose iniciatyvos, nuėjusios ilgą kelią ir iki Seimo salės“, – vardina E.Celiešienė.
Norint EPI pasiūlyti savo iniciatyvą, reikia ne mažiau nei septynių ES piliečių, gyvenančių 7 skirtingose ES šalyse. Užregistravus idėją, per 12 mėn. reikia surinkti ne mažiau kaip 1 mln. parašų (popieriuje arba internetu). Taip pat turi būti pasiektas numatytas pagal kiekvieną valstybę minimalus pasirašiusiųjų skaičius bent 7 ES šalyse. Patikrinus parašus, iniciatyva teikiama Komisijai kartu su informacija apie tai, kokią paramą ir finansavimą gavo šiai iniciatyvai.
Prieš paskelbiant iniciatyvas viešai, jos praeina griežtą patikrinimo procesą. Šis procesas užtikrina, kad iniciatyvos atitinka nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, kad jos susijusios su ES, realiai įgyvendinamos ir atitinka ES teisės aktus. Šiuo metu EPI yra paskelbta 10 iniciatyvų, surinkusių nustatytą 1 mln. parašų ribą. Įvairių iniciatyvų organizatoriais iš Lietuvos yra oficialiai užregistruoti 3 asmenys.
Pilietiškumo imamasi jau mokyklos suole
LDUK, kaip viena iš EPI ambasadorių Lietuvoje, beveik trisdešimt metų įgyvendina pilietinio ugdymo ir demokratiškumo skatinimo projektus ir iniciatyvas. Šios veiklos įtraukia inovatyvių pilietinio ugdymo metodų ir metodikų rengimą ir adaptavimą, mokytojų pilietinio ugdymo mokymo kompetencijų tobulinimą, skaitmeninės įtraukties kompetencijų plėtrą, vaikų ir jaunimo, akcentuojant jautrių visuomenės grupių asmenis, įtraukimą į demokratinius procesus ir dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
„Švietimo sistemos pažanga ir jaunosios kartos ugdymas yra viso mūsų regiono ateities pagrindas. Pilietinio ugdymo procesas yra esminis aktyvių ir atsakingų piliečių formavimo veiksnys, suteikiantis jiems įgūdžių ir gebėjimų įsitraukti į viešąjį gyvenimą bei dalyvauti sprendžiant svarbius visuomenės klausimus. Net dar būdami mokyklos suole, vaikai ir jaunimas turi galimybę pradėti aktyviai dalyvauti tiek visuomeniniame, tiek politiniame gyvenime“, – sako E.Celiešienė.
Šiuo metu Lietuvos mokyklos aktyviai naudojasi EPI sukurtu ir 2023 m. pristatytu švietimo priemonių rinkiniu moksleiviams, vis daugiau mokyklų įsitraukia į šią veiklą. Prie to ženkliai prisideda ir aktyvi EPI ambasadorių veikla.
„LDUK yra ilgametė JAV Švietimo ugdymo centro partnerė. Pagal amerikiečių sukurtą metodiką Lietuvoje įvykdyta daugybė pilietinio ugdymosi projektų, skatinančių piliečių dalyvavimą, pilietinių ir bendruomeninių problemų sprendimą“, – teigia EPI ambasadorė.
Anot jos, visai neseniai ES baigėsi EPI organizuotas konkursas „ImagineEU“, kuriame dalyvavo moksleiviai iš įvairių Europos šalių ir siūlė savo idėjas – pavyzdžiui, įkurti Europos centrinį energetikos banką, plėtoti vandens išsaugojimo būdus ir pan. Iš viso konkursui pateikta daugiau nei 400 vaizdo įrašų, o geriausi išrinkti viešo balsavimo būdu.
Šie pavyzdžiai rodo, kad mokyklos jau dabar siekia aktyviai įtraukti moksleivius į piliečių iniciatyvas ir skatina generuoti idėjas, kurios galėtų turėti realų poveikį ES politikai ir veiklai. Tai – svarbus žingsnis formuojant ateities piliečių aktyvumą ir įsipareigojimą dalyvauti viešajame gyvenime.
„Jaunoji karta yra gerokai drąsesnė, ryžtingesnė ir inovatyvesnė. Tai pastebėjome ir įgyvendindami tokius projektus, kaip „Game Changers“ ir „Youth Voice: Empowering Positive Change“. Jaunimas, augęs skaitmeninės eros pasaulyje, turi didelį potencialą kurti, dalintis naujomis idėjomis ir skatinti inovatyvius pokyčius visuomenėje, naudojant technologijas ir socialinius tinklus. Tai gali tapti varomąja jėga, vedančia tiek Europą, tiek pasaulį į priekį“, – tikina E.Celiešienė.
Pasak jos, jei sugebėsime jauniems žmonėms pasiūlyti jiems pritaikytą pažangų mokymąsi ir įgūdžių tobulinimą, palankias sąlygas augimui ir vystymuisi, atversime milžinišką potencialą jaunimą įtraukti į darbo rinką. Jaunimas geba greitai mokytis ir tobulėti, tačiau svarbu jiems suteikti tokias galimybes.
