Ketvirtadienį paskelbtoje išvadoje pažymima, kad tvarka, jog piliečio vardas ir pavardė gali būti užrašyti tik valstybinės kalbos rašmenimis, neriboja laisvo asmenų judėjimo.
„Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu“, – skelbia BNS.
Tačiau nagrinėdamas moters prašymą pakeisti jos pavardę santuokos liudijime ir įrašyti formą su raide „w“ – Wardyn, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.
Skundą ESTT gavo 2009 metų liepą. Lietuvos ir Lenkijos santykius drumsčiantis klausimas Liuksemburgą pasiekė iš Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo. Ginčas pagrindinėje byloje kilo Civilinės metrikacijos skyriui atsisakius Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič–Vardyn gimimo liudijime vardą ir pavardę nurodyti kaip „Malgorzata Runiewicz“, o santuokos liudijime – kaip „Malgorzata Runiewicz–Wardyn“.
Liuksemburge įsikūrusio Teismo prašyta nustatyti, ar Lietuvos įstatymai nediskriminuoja šioje šalyje gyvenančių lenkų ir ar lenkiškų pavardžių pakeitimas nevaržo laisvo asmenų judėjimo. Skundo autorius pabrėžia, kad Lietuvos Konstitucija garantuoja lygų visų šios šalies piliečių traktavimą, o Civilinis kodeksas – teisę į nuosavą pavardę.
Lietuvos Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius yra sakęs, kad ESTT darys įtaką diskusijai Lietuvoje dėl vardų ir pavardžių rašymo. „Pagal tai, kokias išvadas teiks atitinkamos europinės tarnybos, panašu, kad teismas gali nuspręsti, kad tas pavardes būtina įteisinti, remiantis laisvo žmonių judėjimo ES principu“, – anksčiau teigė ministras.
