Pirmasis ir pagrindinis euroskeptikų argumentas – europarlamentarų amžius. Naujausiais paviešintais EP duomenimis, vidutinis europarlamentarų amžius – 55 metai. Palyginimui – Lietuvos Seimo narių amžiaus vidurkis yra 52 metai, taigi skirtumas ne toks ir didelis. Jauniausiems europarlamentarams iš Ispanijos ir Bulgarijos – 29-eri, o vyriausiam atstovui iš Prancūzijos – 89-eri.
Akcentuojantys politikų amžių dažnai „pamiršta“ paminėti, kad ne tik nacionalinės, bet ir europinės politikos patirtį sukaupę asmenys graibstyte graibstomi ne tik verslo, bet ir šalių vidaus politikos pasaulyje. Iš Europos Parlamento parsikviestiems politikams siūlomi patys aukščiausi postai.
Kaimyninė Lenkija iš EP parsikvietė ne bet ką, o savo dabartinį prezidentą. Aukštojoje politikoje nuo 2005 m. dalyvavęs Andžejus Duda europarlamentaru buvo išrinktas 2014 m., o vos po metų tapo Lenkijos prezidentu. Lenkija, tapusi trečiąja pagal apimtį Lietuvos prekybos partnere, su kuria norima stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos klausimais, rodo pavyzdį, kad per patirtį ES institucijoje politiko svoris tik išauga.
Ne mažiau svarus pavyzdys – Estiją link e. valstybės titulo daugelį metų vedęs buvęs prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas. Politikas išgarsėjo ne tik savo varlytėmis, bet ir pasisakymu: „Esu liberalas. Tai nepasako nieko apie mano kairės ar dešinės poziciją, bet aš tikiu laisvais ir sąžiningais rinkimais, įstatymo viršenybe ir pagarba žmogaus teisėms.“ Su tokia nuostata populiarus politikas vos šaliai įstojus į Europos Sąjungą buvo išrinktas europarlamentaru, tačiau nei Užsienio politikos komiteto vicepirmininko postas, nei vieno iš Baltijos jūros strategijos iniciatorių titulas neišlaikė jo – 2006 m. jis grįžo į Estiją ir dešimtmečiui tapo šalies prezidentu.
Dar viena itin artima europarlamentaro sėkmės istorija – iš Latvijos. Šių metų sausio 23 d. Latvijos premjeru tapo Arturas Krišjanis Karinis. Latvijos centro dešiniosios partijos „Vienybė“ atstovas Europos Parlamente ne tik dvi kadencijas aktyviai veikė pramonės, tyrimų ir energetikos srityje, bet ir buvo vienas aktyviausių visų šalių europarlamentarų. Atsakydamas į klausimus, kaip jam pavyko suformuoti vyriausybę po dviejų nesėkmingų kitų politinių lyderių bandymų, patyręs politikas akcentuoja vieną esminį dalyką – dėl ilgo darbo EP jis buvo matomas kaip Rygos politinei sistemai nepriklausantis politikas, todėl galėjo tapti vienijančia figūra.
Tai, kaip vertinama patirtis ES institucijose ir europiniame lygmenyje suformuoti gabumai, Lietuva puikiai žino. Dvi kadencijas Lietuvos prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė yra geriausiai matomas pavyzdys. Todėl dabar, kai sprendžiamas Europos ateities klausimas, itin svarbu gegužės 26 d. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus matyti kaip galimybę išsirinkti tuos, kurie vėliau užtikrintai ir rezultatyviai padės auginti Lietuvą.
