Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas šią savaitę pritaikė Lietuvai vadinamąją „sustiprintos priežiūros procedūrą“.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad iki šiol visi bandymai priimti lyties keitimui reikalingus įstatymus buvo nesėkmingi.
Civilinis kodeksas įtvirtina teisę pakeisti lytį, tačiau ši nuostata praktiškai neveikia, nes Seimas jau daugiau kaip 10 metų nepriima tai reglamentuojančio įstatymo. Dėl to Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Paskutinį kartą įstatymų paketas dėl lyties pakeitimo Seimui buvo pateiktas šių metų liepos mėnesį, bet už jį balsavo tik 27 Seimo nariai, daugiausia – socialdemokratai ir liberalai, kiti buvo prieš arba susilaikė.
Šioje byloje dalyvaujančios Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko BNS sakė manantis, kad Europos Taryba pasiuntė „stiprų signalą“ Lietuvos visuomenei ir vyriausybei, kuri, pasak jo, dalį žmonių palieka likimo valiai be teisės pasinaudoti medicinos priemonėmis.
„Dar 1993 metais įstojusi į Europos Tarybą Lietuva priėmė įsipareigojimus vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Bet Lietuva to nedaro. Tai viena iš problematiškiausių bylų Lietuvos istorijoje. R.Pakso bylai prieš Lietuvą kuriamos darbo grupės, ruošiamasi keisti Konstituciją. O šiuo atveju byla tiesiog guli stalčiuose“, – BNS šeštadienį sakė V.Simonko.