Praėjusią savaitę priimtame nutarime pabrėžiama, kad šis sprendimas yra ypač svarbus artėjant 2020 metų Seimo rinkimams.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų vykdymą prižiūrintis komitetas pabrėžė, kad teisėkūros procesas turi būti baigtas nedelsiant, ir vylėsi, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas Konstitucijos pataisos projektą apsvarstys, kai tik baigsis Seimo statute numatyta mėnesio pertrauka.
Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų. Pagal projektą, toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė BNS sakė, kad jos vadovaujamas komitetas projektą gali svarstyti ne anksčiau kaip gruodžio 28 dieną.
Pagal Seimo statutą, tarp papildomo komiteto ar komisijos ir pagrindinio komiteto posėdžių, svarstant Konstitucijos pataisas, privalo būti išlaikytas mažiausiai mėnesio terminas.
„Tas terminas sueina tarpušvenčiu, būtent gruodžio 27 dieną. Abejoju, ar komitetas susirinks per Kalėdas ir Naujuosius metus“, – sakė A.Širinskienė.
Jos teigimu, Konstitucijos pataisos priėmimo procedūra yra ištęsta laike, be to, tai politiškai jautrus klausimas, todėl prognozuoti jos baigtį sunku.
„Tai politiškai jautrus klausimas, ar tikrai priėmimo stadijoje du kartus bus per 90 Seimo narių balsų, niekas pažadėti negali, nes visų mandatas yra laisvas“, – BNS sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
Ministrų komitetas taiko sustiprintą priežiūrą, kaip Lietuva vykdo 2011 metais Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtą sprendimą byloje R.Paksas prieš Lietuvą.
Strasbūro teismas konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R.Paksui kandidatuoti.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R.Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
