47 valstybes vienijančiai ET mūsų šalis priklauso jau du dešimtmečius. T.Jaglandas tikino Lietuvoje, nuėjusioje ilgą kelią demokratijos link, nematantis esminių problemų, tačiau tam tikrų iššūkių iki šiol esama. Jis paminėjo mažumų – ne vien etninių, bet ir seksualinių – padėtį, taip pat rinkimus.
Kaip žinoma, pernai Konstitucinis Teismas pripažino, kad tvirtinant penkių Darbo partijos kandidatų į Seimą galutinę vietą sąraše, buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. „Darbiečiai“ Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus ir Živilė Pinskuvienė esą buvo išrinkti pažeidžiant draudimą papirkti rinkėjus, todėl jie parlamentarais netapo.
 |
| Thorbjornas Jaglandas |
Anot svečio, faktas, kad rinkimų rezultatai buvo patvirtinti net po tokios išvados, rodo, kad šioje sistemoje esama diskutuotinų dalykų.
„Homoseksualų propagandos“ draudimas – aiškus žmogaus teisių pažeidimas
T.Jaglandas pripažino, kad lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų teisės yra vienas didžiausią susirūpinimą Lietuvoje keliančių dalykų.
Liepos pabaigoje Vilniuje norima surengti tradicines homoseksualų ir jų rėmėjų eitynes „Baltic Pride“. Organizatoriai paprašė leisti jiems žygiuoti Gedimino prospektu, tačiau sostinės savivaldybė nurodė persikelti kitapus Neries, į Upės gatvę, kur tokios eitynės jau vyko 2010 m.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje seksualinės mažumos diskriminuojamos labiausiai Europos Sąjungoje. LGBT asmenys esą net kasdieniame gyvenime negali būti savimi – dauguma slepia savo tapatybę, gyvena nuolatinėje baimėje, patiria diskriminaciją ar smurtą. Lietuvoje buvo užfiksuotas bene stipriausias diskriminavimas ir priekabiavimas, ypač švietimo įstaigose.
„Mes LGBT žmonėms nereikalaujame jokių specialių teisių, tik vienodų teisių visiems – teisės demonstruoti, išreikšti save. Tai yra Europos standartai, kuriuos reikėtų taikyti ir čia, – kalbėjo T.Jaglandas. – Nuspręsti, kur ir kada rengti demonstracijas, yra valdžios prerogatyva, bet neturėtų būti jokios diskriminacijos. Atrodo, kad pagrindinė problema slypi ne įstatymuose, o visuomenėje – ji nepriima pagrindinių principų.“
Atrodo, kad pagrindinė problema slypi ne įstatymuose, o visuomenėje.
ET generalinio sekretoriaus teigimu, būtina užtikrinti, kad per panašias eitynes būtų išvengta smurto. Esą ne organizatorių ar dalyvių rūpestis yra pasistengti nepaskatinti priešiškos visuomenės reakcijos, o atitinkamų tarnybų darbas užkirsti tam kelią ir apsaugoti demonstrantus.
„Žinoma, kiekvienoje šalyje galioja savas reguliavimas. Žmonės negali demonstruoti bet kur, yra tam tikrų apribojimų. Aš negaliu pasakyti, kad šita demonstracija turėtų vykti būtent toje gatvėje, bet kalbame apie patį principą“, – pabrėžė T.Jaglandas.
Pakantumo esą galima pasiekti leidžiantis į dialogą su visuomene, aiškinant žmogaus teises, taigi šiuo atveju reikšmingas vaidmuo tenka ir valstybės institucijoms.
„Kiekviena visuomenė vystosi savo keliu. Pokyčiams reikia laiko. Pavyzdžiui, prieš 20 metų ir Norvegijoje tie dalykai kėlė daug aistrų, o šiandien LGBT žmonės yra visiškai priimtini ir gerbiami“, – sakė pašnekovas.
 |
| Thorbjornas Jaglandas |
Seimas neseniai po pateikimo pritarė „tvarkiečio“ Petro Gražulio parengtai Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisai, kuria būtų numatytos baudos už „konstitucinių dorovinių vertybių niekinimą, visuomenės dorovei prieštaraujančių renginių organizavimą“. Taip siekiama numatyti atsakomybę už homoseksualų renginių organizavimą.
„Tai yra aiškus žmogaus teisių, konkrečiai – išraiškos laisvės, pažeidimas, – pažymėjo T.Jaglandas. – Kiekvienas turi turėti laisvę išreikšti save. Tai yra pamatinė teisė.“
Mažumos kalba norvegų kalbos nesugriovė
Paklaustas nuomonės apie Lietuvos lenkų reikalavimą leisti jiems pavardes dokumentuose rašyti lenkiškais rašmenimis, ET generalinis sekretorius sakė girdėjęs, kad Lietuvos Vyriausybė turi siekį išspręsti šį ginčą, ir išreiškė viltį, kad tai pavyks įgyvendinti. Tai atitiktų Europos pagrindinių laisvių chartijos nuostatas dėl nacionalinių kalbų vartojimo.
T.Jaglandas priminė, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi ir jo gimtojoje Norvegijoje. Viena etninė grupė taip pat pageidavo vardus rašyti savo kalba. „Tai nepadarė jokios žalos norvegų kalbai, priešingai – tie žmonės anksčiau nekalbėjo norvegiškai ir negaudavo jokio išsilavinimo, nes nebuvo mokoma jų kalba. Dabar jie moka ne tik gimtąją kalbą, bet ir norvegiškai“, – pasakojo svečias.
Prieš porą metų Norvegiją sukrėtė Anderso Behringo Breiviko išpuoliai, per kuriuos žuvo 77 žmonės. Panašių įvykių būta ir kitose Europos valstybėse. Paklaustas, ar vis stipresne jėga tampantį ekstremizmą reikėtų malšinti nuosaikiomis priemonėmis, ar imtis griežtų veiksmų, T.Jaglandas paragino nesigriebti pastarųjų.
Jei mažumos atakuojamos, politiniai lyderiai turėtų imtis atsakomybės ir paaiškinti, kaip tai pavojinga."
„Turime suprasti, kodėl jie čia veikia. Manau, labai svarbu politiniams lyderiams atsistoti ir pradėti kalbėti. Jei mažumos atakuojamos, politiniai lyderiai turėtų imtis atsakomybės ir paaiškinti, kaip tai pavojinga. Smurtas prieš atskiras visuomenės grupes daugelyje šalių yra neteisėtas veiksmas. Valdžia jo atžvilgiu turėtų būti nuosekli“, – aiškino pašnekovas.
Lietuvoje ne vienerius metus organizuojamos vadinamųjų patriotų eitynės, per kurias jie nevengia tokių šūkių, kaip „Juden raus“ (vok. „Žydai lauk“) ar „Lietuva lietuviams“. Kaip rasti balansą tarp išraiškos laisvės ir neapykantos kurstymo?
Anot T.Jaglando, kiekvienas turi teisę demonstruoti ar išreikšti save, tačiau smurtauti ar skatinti rasizmą neleistina. Daugelis šalių turi prieš rasizmą ir ksenofobiją nukreiptus įstatymus. Taikios demonstracijos esą turi būti leidžiamos, tačiau tos, kuriose, pavyzdžiui, skatinama neapykanta žydams ar net smurtas – akivaizdžiai esančios neteisėtos.
Vadovauja Nobelio taikos premijos komitetui
T.Jaglandas su darbo vizitu Vilniuje ketvirtadienį ir penktadienį lankosi užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kvietimu Lietuvos narystės ET dvidešimtmečio proga. Susitikimuose su aukščiausiais mūsų šalies pareigūnais ir parlamentarais jis kalbasi apie ET ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą Lietuvos pirmininkavimo ES metu, ES prisijungimą prie Europos žmogaus teisių konvencijos, ET sistemos reformą, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų bylose prieš Lietuvą įgyvendinimą, kitus žmogaus teisių klausimus.
Penktadienį ryte T.Jaglandas tars sveikinimo žodį Vilniaus universiteto Teisės fakulteto organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Dvidešimt Lietuvos Respublikos narystės Europos Taryboje metų: pamokos ir perspektyvos“.
1949-aisiais įsteigta ET yra seniausia Europos tarpvyriausybinė organizacija, siekianti sukurti bendrų demokratijos ir teisės principų erdvę, remiantis Europos žmogaus teisių konvencija ir kitais susitarimais. Tarp svarbiausių ET institucijų – Europos Žmogaus Teisių Teismas, Europos žmogaus teisių komisaras, nuomonę konstitucinės teisės klausimais teikianti Venecijos komisija, Komitetas prieš kankinimus, Europos Komisija prieš rasizmą ir netoleranciją.
 |
| Thorbjornas Jaglandas |
ET generalinio sekretoriaus pareigas T.Jaglandas pradėjo eiti 2009 m. Prieš tai jis buvo Stortingo (Norvegijos parlamento) pirmininkas, o anksčiau ėjo dvi įtakingiausias pareigas šalyje: premjero (1996-1997 m.) ir užsienio reikalų ministro (2000-2001 m.). Parlamentaru iš viso buvo 15 metų, per šį laiką vadovavo dviem komitetams, užėmė kitus aukštus postus, pavyzdžiui, Stortingo ryšių su Europos Parlamentu delegacijos vadovo.
1950-aisiais gimęs T.Jaglandas baigė ekonomiką Oslo universitete. 1987-1992 m. buvo Leiboristų partijos sekretorius, o vėliau iki 2002 m. – jos vadovas, buvo Socialistų internacionalo viceprezidentas.
Per pastaruosius 20 metų jis išleido keturias knygas ir kitų publikacijų įvairiomis temomis, daugiausiai apie Europos ir tarptautinę politiką.
T.Jaglandas yra ir Nobelio komiteto, kuris kasmet skiria Nobelio taikos premiją, pirmininkas.
