Dvi dienas trukusioje konferencijoje pranešimus skaitė virš 40 pranešėjų iš viso pasaulio, o tarp pranešėjų – Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Ševčovič, JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja dr. Vera Songwe, JAV Nacionalinės žvalgybos tarybos (angl. National Intelligence Council) Strateginės ateities grupės direktorė Maria Langan-Riekhof.
Ši konferencija – vienas svarbiausių Europos strategijos ir politikos analizės sistemos (ESPAS) metinių renginių, kuriame aptariamos naujausios ateities įžvalgų tendencijos. Konferenciją stebėję Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikai pasidalino savo įžvalgomis, kokios aktualiausios ateities temos buvo aptartos šių metų renginyje.
Tarp ES prioritetų – atsparumo didinimas, žaliasis kursas ir skaitmenizacija
Pasak STRATA politikos analitikės Guodos Cibaitės, pirmąją konferencijos dieną dėmesys buvo skirtas atsparumo tematikai COVID-19 pandemijos kontekste, Europos žaliojo ir skaitmeninio perėjimų, kartu įvardijamų kaip „dvigubas perėjimas“ (angliškai – „twin transition“) procesams ir jų įgyvendinimui. „Viena vertus, siekiant ES klimato ambicijų, sisteminio ar ekosisteminio požiūrio poreikio atgarsiai šioje konferencijoje nėra kažkas naujo – tiek pagrindiniai Europos žaliojo kurso dokumentai, tiek ES politikos lyderiai ir kiti ekspertai pabrėžia, kad žaliojo kurso įgyvendinimui yra reikalingas sisteminis požiūris.
Kita vertus, postūmiu į priekį galbūt galima laikyti tai, kad pradėta kalbėti, kaip apjungti žaliąjį ir skaitmeninį perėjimus – ar ir kaip technologijos gali padėti siekti klimato kaitos suvaldymo ambicijų, kokie šioje srityje didžiausi iššūkiai, kokios transformacijos laukia visuomenės. Reikia nepamiršti, kad pats Europos žaliasis kursas – tik nuoroda į plačią viziją, bet jis neformuoja nei sisteminio požiūrio, nei sisteminio įgyvendinimo“, – komentuodama konferencijoje vykusias diskusijas pabrėžė G.Cibaitė.
Pranešėjai taip pat akcentavo, kad šis „dvigubas perėjimas“ pareikalaus ryškių pokyčių ir visuomenėje, tačiau turėtų vykti siekiant kuo mažesnės trinties išsaugant demokratines sistemas. Taip pat pabrėžta aktyvesnio piliečių įtraukimo į šiuos procesus svarba: „Ne veltui konferencijoje buvo pasidalinta įžvalga, kad norint mažinti žmonių priešiškumą ir baimes pokyčiams, reikėtų naujai apibrėžti klimato kaitos sprendimus iš bendros naudos perspektyvos – tai žinutė politikos formuotojams, kad jie turėtų palaikyti aktyvų dialogą su visuomene apie ateinančius ir jau vykstančius pokyčius, nes žalioji transformacija negali įvykti be pokyčio mūsų visų mąstyme“ – pasakoja G.Cibaitė.
Taip pat atkreiptas dėmesys į žiniasklaidos vaidmenį ir įtaką. „Pranešėjai pabrėžė, kad reikia keisti internetinės žiniasklaidos ir socialinės medijos architektūrą sprendžiant socialinės medijos algoritmų klausimą, sukurti atsvarą organizuotam klimato kaitos įrodymų neigimui (angl. infodemic), o dezinformacijos problemą spręsti aktyviai atkuriant erdvę demokratiniam ir konstruktyviam viešajam diskursui internete“,– pasakoja G.Cibaitė.
Kad „dvigubas perėjimas“ vyktų kuo sklandžiau, pranešėjai taip pat akcentavo ir švietimo svarbą: „Kalbėta apie būtinybę aktyviau adaptuoti švietimo sistemas pagal šiuolaikinius reikalavimus, skirti daugiau dėmesio naujų, ateičiai reikalingų įgūdžių ir kompetencijų ugdymui, didinti ne tik skaitmeninį, bet ir energetinį ar klimato raštingumą, aktyviai kelti darbuotojų kvalifikaciją bei juos perkvalifikuoti bendradarbiaujant su visomis suinteresuotomis šalimis darbo rinkoje“.
Kalbant apie dekarbonizacijos tikslus, konferencijoje nemažai dėmesio skirta naujų technologijų įvedimo į rinką klausimui.
„Cituodama tarptautinę energetikos agentūrą viena iš konferencijos dalyvių pabrėžė, kad daugiau kaip 50 proc. anglies dioksido kiekio sumažinimui, kurio reikia norint pasiekti klimato neutralumą iki 2050 metų, turėtų būti naudojamos dar į rinką neįvestos technologijos, o tai reiškia, kad jos jau gali egzistuoti, tačiau vis dar yra per brangios, nėra naudojamos ar yra „rinkos paraštėse“, – sako G.Cibaitė.
Pranešėjai pabrėžė, jog svarbu aktyviau įvesti į rinką ir kurti paklausą naujoms technologijoms ir sprendimams, taip pat – siekti mažinti investavimo rizikas į besivystančias technologijas, peržiūrėti ES prekybos politiką.
„Kita vertus, kai kurie konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad technologijos nėra „sidabrinė kulka“ ir yra tik dalis sprendimo įveikiant klimato kaitos iššūkius“, –pastebi G.Cibaitė.
Europa iš JAV tikisi nuspėjamo partnerio
STRATA politikos analitikė Ieva Sriebaliūtė-Petraitė pasakojo, kad diskusijose apie Europos ir pasaulio politinę ir socialinę ateitį 2040-aisiais kelti klausimai, ar strateginė ES autonomija yra realistiška ir kaip ji galėtų būti pasiekta.
„Klausimas apie ES strateginę autonomiją tampa vis svarbesniu suprantant, kad pasaulio raida yra nepaprastai greita ir nenuspėjama, o galimybė koordinuoti savo atsaką su tokiais strateginiais partneriais kaip JAV tampa vis trapesne“, – sakė ji.
Diskutuojant apie ES vietą geopolitiniame žemėlapyje ir santykius su JAV buvo akcentuojama, jog ES norėtų iš JAV tikėtis patikimo ir nuspėjamo partnerio.
„Vis tik ryškėja, kad tam tikras kokybinis pokytis užsienio politikoje įvykęs D.Trumpui esant prezidentu yra didesnė bei platesnė JAV užsienio politikos tendencija nei vienos administracijos pozicija.
Nors šiandien J.Bidenas naudoja visiškai kitokią retoriką tarptautinių įsipareigojimų, organizacijų ir aljansų atžvilgiu, realioje tarptautinėje darbotvarkėje išskirtinių pastangų susigrąžinti pozicijas ar prisiimti didesnę lyderystės rolę nematyti. ES tai jaučia ir ne tik sparčiai galvoja apie scenarijus strateginės autonomijos stiprinimui, bet ir ieško alternatyvių sąjungininkų. Nors produktyvus bendradarbiavimas su JAV visuomet liks svarbus, šiandien suprantama, kad tai nėra duotybė“, – sako I.Sriebaliūtė-Petraitė.
Nors produktyvus bendradarbiavimas su JAV visuomet liks svarbus, šiandien suprantama, kad tai nėra duotybė.
Kalbant apie tai, ar dėl Kinijos iškilimo, demografinių visuomenės senėjimo pokyčių Europoje ir globalaus geopolitinių galių persiskirstymo ES išlaikys įtaką, akcentuota, kad tai įmanoma, bet su sąlyga, jog pavyks išlaikyti darną ir vienybę tarp Bendrijos šalių narių.
„Svarbia ES tapatybės ir legitimumo dalimi yra jos demokratinės vertybės: jei ES nepavyks išlaikyti teisės viršenybės bei demokratinių principų laikymosi sąjungos viduje, tai gali tapti labai svarbia iš vidaus ardančia jėga. Tuos signalus Vengrijoje ir Lenkijoje jau kurį laiką matome ir jie labai rimti. Jei demokratinių vertybių, teisės viršenybės erozija tęsis, plis ar reikšmingai paveiks ES institucijas, išorės jėgos taps nebe tokios svarbios, nes didžiausios ES galimybes ribojančios jėgos bus pačioje jos viduje“, – sako I.Sriebaliūtė-Petraitė.
Koks Europos globalus vaidmuo?
Apie ES globalios politikos perspektyvos aptartos ir diskusijoje „Rytojaus pasaulis: rizikos, galimybės ir pasirinkimai Europai“. STRATA politikos analitikas Justinas Mickus pasakoja, kad šioms diskusijoms kontekstą suteikė ES Strateginių studijų instituto 2019 m. atlikto tyrimo apie Europai aktualias globalias tendencijas apžvalga, koncentruojantis į tai, kaip situacija pasikeitė per pastaruosius dvejus metus.
„Kai kalbama apie ilgalaikes, globalias tendencijas, reikšmingų pokyčių vos per dvejus metus tikėtis sunku, – pasakoja J.Mickus. –Pavyzdžiui, COVID-19 pandemija, nepaisant plačiai skambėjusių prognozių jos pradžioje, nesustabdė globalizacijos ir tarptautinės prekybos tendencijų. J.Bideno pergalė JAV prezidento rinkimuose nesustabdė ir intensyvėjančios geopolitinės konkurencijos tarptautinėje erdvėje. Visgi, verta pažymėti kelis pokyčius: pirma, klimato kaita šiandien spartėja net greičiau nei tikėtasi. Antra, šiandien geriau suprantame globalius demografinius pokyčius. Pavyzdžiui, nors įprasta kalbėti apie besitraukiančią Europą, daug drastiškesnis procesas vyksta Kinijoje – mokslininkai prognozuoja, jog iki 2060 m. Kinijos populiacija sumažės perpus.“
Pasak J.Mickaus, kaip ir buvo galima tikėtis, tokių pokyčių akivaizdoje dauguma dalyvių pabrėžė aktyvesnio ES globalaus vaidmens poreikį, ypač mobilizuojant įvairius bendradarbiavimo formatus, paremtus ne ideologinėmis nuostatomis o „principingu pragmatizmu“, skirtus spręsti konkrečius globalius iššūkius.
„Vis dėlto nepaisant kalbų apie greitai besikeičiančią ateitį, diskusijoje nenuskambėjo jokių reikšmingai skirtingų įžvalgų nei anksčiau: kalbėtojai atspindėjo ilgalaikę Briuselio laikyseną, jog ES tam tikrose srityse, tarkim kalbant apie klimato kaitą, privalo bendradarbiauti net ir su savo strateginiais varžovais, pvz., Kinija“, – sako J.Mickus.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad kalbėtojai iš esmės sutiko, jog aktyvesnis ES globalus vaidmuo nėra institucinės ES sąrangos klausimas – dabartiniai Bendrijos mechanizmai ir instrumentai yra iš esmės pakankami, o pagrindinė problema yra politinė valia, gebėjimas sutarti dėl tikslų, prioretizuoti tam tikrus uždavinius ir mobilizuoti tam reikalingus resursus. „Šiuo atžvilgiu diskusijos apie Europos ateitį vargiai skyrėsi nuo diskusijų apie ES politiką, kurias stebime jau kelis dešimtmečius“, – reziumavo STRATA politikos analitikas J.Mickus.
