Anksčiau – 2008 m. – „Eurostat“ skaičiavo, kad 2060 metais Lietuvoje gyvens 2,5 milijono žmonių. Taigi ši prognozė, atnaujinus duomenis, gerokai pablogėjo.
Gims daugiau, gyvens ilgiau
Pasak specialistės, „Eurostat“ naujus skaičius pateikė remdamasis itin optimistinėmis gimstamumo, gyvenimo trukmės ir migracijos prognozėmis.
„Eurostat skaičiuoja, kad amžiaus pabaigoje Lietuvoje gims daugiau vaikų. Dabar vidutiniškai viena moteris Lietuvoje per gyvenimą susilaukia 1,6 vaiko, o 2080 m., „Eurostat“ skaičiavimu, šis rodiklis jau turėtų pasiekti 1,8“, – dėstė pašnekovė.
Taip pat „Eurostat” prognozuoja, kad moterų vidutinė gyvenimo trukmė po šešiasdešimt šešerių metų pasieks 90 metų, o vyrų – 80 metų.
Optimistiškai prognozuojama, kad ir emigracija iš Lietuvos 2040 m. liausis didėjusi ir sugrįžtančiųjų bus maždaug tiek pat, kiek išvykstančiųjų.
„Optimistiškai prognozuojama, kad ir emigracija iš Lietuvos 2040 m. liausis didėjusi ir sugrįžtančiųjų bus maždaug tiek pat, kiek išvykstančiųjų“, – nurodė mokslininkė.
Tačiau, nepaisant šių gerų prielaidų, pasak V.Stankūnaitės, „Eurostat“ vis tiek mato, kad populiacijos augimui lemiamos amžiaus grupės asmenų Lietuvoje visą amžių bus per mažai, kad Lietuvos gyventojų skaičius nemažėtų.
Todėl, ko gero, dar iki amžiaus vidurio Lietuvoje neliks nė 2 mln. gyventojų.
Senukų Lietuva?
Pasak jos, ypač sunerimti dėl tokių prognozių turėtų politikai ir verslininkai. Politikams mokslininkė siūlė atkreipti dėmesį, kad net dešimtadalis Lietuvos gyventojų šio amžiaus pabaigoje gali būti vyresni nei 85 metų žmonės, ir jais kažkas turės pasirūpinti. Dabar tokio amžiaus žmonės Lietuvoje sudaro vos 4 proc.
Verslininkams V.Stankūnienė patarė atkreipti dėmesį į tai, kad kone trečdaliu sumažėjus gyventojų skaičiui, procentiškai dirbančiųjų Lietuvoje nebus daugiau.
„Dirbančiųjų liks vos milijonas, o senukų bus tiek pat, kiek yra dabar“, – sakė ji.
Statistikos departamento šių metų spalio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje gyvena 2,9 mln. žmonių.
