„Kitą savaitę vaizdo konferencijos metu susitiksiu su Irako prezidentu ir kartu su Gitanu Nausėda mes tikrai paruošime įvairių argumentų, kad galėtumėme įtikinti Irako atstovus, kad jie padėtų išspręsti šią situaciją“, – spaudos konferencijoje Vilniuje pirmadienį sakė Ch.Michelis.
Daugelis į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančių migrantų yra Irako piliečiai.
-
G.Nausėda: nelegalių migrantų iš Baltarusijos problema yra visos ES problema
-
Prezidentas sako, kad ES atkreipė dėmesį į nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos
-
A.Bilotaitė: bus statomas palapinių miestelis, kuriame tilps tūkstančiai migrantų
-
„Turkish Airlines“ didina skrydžių skaičių į Minską – skris net 14 k. per savaitę
-
Dėl nepakankamų resursų Migracijos departamente prieglobsčio prašymai guls į stalčių
Klausiamas, ar reaguodama į Lietuvos migrantų krizę Europos Sąjunga (ES) galėtų taikyti panašų pasidalijimo mechanizmą, koks buvo įvestas 2015 metais migrantams migrantams užplūdus pietines ES valstybes, Ch.Michelis teigė, jog tai „galbūt sudėtingesnis klausimas“.
Anot jo, visų pirmą reikia pasinaudoti „visomis reikiamomis priemonėmis“ siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai ir paskatinti žmones grįžti į savo kilmės šalis.
ES prieš šešerius metus sutarė pasidalyti į Graikiją ir Italiją vykusiais migrantais iš Artimųjų Ryšų. Tąkart Lietuva įsipareigojo priimti 1105 prieglobsčio prašytojus.
EVT vadovas sakė, kad ES vieningai smerkia Baltarusijos veiksmus naudoti migraciją kaip spaudimo įrankį.
„ES garsiai vienu balsu smerkia šį spaudimą, kuris daromas per migrantus. Čia norėčiau išreikšti ES solidarumą“, – teigė Ch.Michelis.
Į Lietuvą šiemet jau pateko daugiau nei 1200 nelegalių migrantų, keliolika kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų šalių.
G.Nausėda atmeta galimybę kalbėtis su Baltarusija dėl migrantų
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį atmetė galimybę kalbėtis su Baltarusija dėl to, kaip sumažinti nelegalios migracijos srautus iš šios šalies.
G.Nausėda tvirtino, kad Lietuva turi koncentruotis į savo „namų darbus“ stiprinant sieną su kaimynine šalimi, kalbantis su migrantų kilmės valstybėmis ir siekiant ES paramos.
„Labai sudėtinga bendrauti su režimu, kurio legitimumo mes nepripažįstame ir kuris neatsitiktinai ar per klaidą migrantus leidžia per sieną. Tai yra sąmoningas politikos įrankis, politinės manipuliacijos įrankis“, – bendroje spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu sakė G.Nausėda.
Pasak jo, mėginimai paveikti Lietuvą per migraciją nesiliaus, turint omenyje ES įvestas sankcijas Baltarusijai.
„Dėl to viltis reikia dėti ne tiek į santykių su nelegitimiu režimu atstatymą ar diskusiją, kiek į mūsų būtinus namų darbus, kuriuos mes visi turime padaryti tam, kad problema būtų išspręsta“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda teigė besitikintis, kad ES institucijos suteiks visą reikalingą pagalbą stiprinant pasienį su Baltarusija ir kalbantis su migrantų kilmės šalimis.
Tuo tarpu Vyriausybė turi imtis „neatidėliotinų darbų“ stiprinant Lietuvos-Baltarusijos sienos apsaugos infrastruktūrą, pareigūnų techninį aprūpinimą, sparčiau panaudojant ES paramą šiems tikslams, sakė šalies vadovas.
Pasak jo, Vyriausybė taip pat turėtų siekti papildomos paramos iš ES pasienio ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ bei Europos prieglobsčio paramos biuro ir „nedelsiant susisiekiant su Turkijos ir Irako vyriausybėmis dėl nelegalių migrantų readmisijos“.
Prezidento teigimu, pati Lietuva per pastarąjį dešimtmetį neatliko namų darbų, kad išorinė ES siena su Baltarusija būtų saugesnė.
„Šiandien turime apie 60 proc. sienos su Baltarusija, kuri tiesiog neatitinka minimalių kokybinių reikalavimų ir todėl šita problema tiktai gilėja“, – tvirtino G.Nausėda.
Taip pat, pasak jo, būtina gerinti infrastruktūrą, kad į Lietuvą jau atvykusius migrantus „galėtumėme laikyti civilizuotomis sąlygomis“.
„Tačiau svarbiausia yra pasiekti, kad nebūtų paskatų ir motyvų plėtoti šį akivaizdžiai nelegalų verslą, kuomet yra mokami dideli pinigai už patekimą į Lietuvą ir šitie žmonės masiškai plūsta per Baltarusijos-Lietuvos sieną“, – kalbėjo prezidentas.
Jautrus klausimas
Praėjusių metų rugsėjį Ch.Michelio atstovai „Reuters“ pripažino, kad tarp Bendrijos šalių prieglobsčio prašytojų priėmimo klausimas labai jautrus.
Pats Ch.Michelis anuomet teigė, kad ES turi pagerinti su migracija susijusias procedūras ties išorinėmis bloko sienomis, pasiekti daugiau susitarimų su trečiosiomis šalimis ir suderinti prieglobsčio suteikimo taisykles visoje Bendrijoje.
Po 2015-ųjų migracijos krizės, kai į Europą daugiausia per Turkiją atvyko šimtai tūkstančių migrantų, Bendrija pasiekė susitarimą dėl atvykėlių stabdymo, be to, sustiprino išorinių sienų apsaugą ir sugriežtino prieglobsčio politiką.
Netrukus žmonių, Viduržemio jūra bandančių pasiekti Europą, skaičius sumažėjo, bet žmogaus teisių gynėjai kritikuoja ES dėl esą akivaizdaus nenoro padėti asmenims, kuriems reikia pagalbos.
Ch.Michelis pernai tvirtino, kad šalys narės turėtų sudaryti susitarimus su užsienio sostinėmis. Pagal juos ES pasiūlo lėšų trečiosioms valstybėms už migrantų ir pabėgėlių priėmimą, o šios tuomet neleidžia asmenims keliauti į Bendrijos teritoriją.
Tokios valstybės kaip Turkija ir – dabar – Marokas bei Baltarusija migraciją stengiasi naudoti kaip politinį svertą.
Jau šių metų birželį, per ES viršūnių susitikimą, Bendrijos šalių narių lyderiai, kaip pastebėjo „Politico“, išvadas dėl migracijos išsakė tik todėl, kad nutarė nediskutuoti jautriausiomis temomis.
Lyderiai, pavyzdžiui, aptarė galimybes pagreitinti migrantų, kurių prašymai dėl prieglobsčio atmetami, sugrąžinimo procedūras. Tačiau jokios pažangos dėl, tarkime, klausimo, kaip paskirstyti migrantus po ES šalis, nepasiekta.
Kaip jau minėta, kadangi sutarimo subtilesniais klausimais nėra, ES priversta remtis trečiųjų šalių pagalba – daugelis analitikų jau pastebėjo, kad tokios valstybės kaip Turkija ir – dabar – Marokas bei Baltarusija migraciją stengiasi naudoti kaip politinį svertą.
Bent jau tokią realybę Europos Vadovų Taryba pastebėjo. Išvadose rašoma, kad Taryba „smerkia ir atmeta trečiųjų šalių bandymus paversti migrantus politiniais instrumentais“.
