2022 04 07

EŽTT atmetė skundą dėl Vijūnėlės dvaro nugriovimo: Ž.Povilonis bandė suklaidinti teismą

Europos Žmogaus Teisių Teismas ketvirtadienį atmetė kauniečio verslininko Žilvino Povilonio kreipimąsi dėl esą pažeistų jo nuosavybės teisių, kai buvo priverstas nugriauti saugomoje teritorijoje Druskininkuose pastatytą Vijūnėlės dvarą. Anot Strasbūro teismo, Ž.Povilonis skunde nurodė namą statęs sau, tačiau Lietuvos teisėsaugai ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai – kad nuo pat pradžių buvo planuota, jog dvaras bus kurorto mero Ričardo Malinausko nuosavybė.
Griaunamos Vijūnėlės dvaro sienos ir Ričardas Malinauskas
Žilvinas Povilonis pripažino, kad Vijūnėlės dvaras buvo statomas Druskininkų merui Ričardui Malinauskui (nuotr.) / Alvydo Lukoševičiaus ir 15min nuotr.

Bandė suklaidinti teismą

„Teismas atmetė skundą dėl piktnaudžiavimo peticijos teise pagal 35 straipsnį (...), nes pareiškėjas pateikdamas skundą bandė jį (teismą) suklaidinti“, – rašoma EŽTT pranešime.

Strasbūro teismas nurodė, kad Ž.Povilonis pateikė dvi prieštaringas faktų versijas, kurios kelia abejonių dėl pareiškimo patikimumo.

EŽTT jis tvirtino, kad Lietuvos institucijų sprendimai, kuriais nurodyta nugriauti namą, pažeidė jo teisę „naudotis savo nuosavybe“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aivaras Kadziauskas, Ričardas Malinauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Aivaras Kadziauskas, Ričardas Malinauskas

Tuo metu duodamas parodymus tebevykstančiame ikiteisminiame tyrime dėl galimo papirkimo, siekiant paveikti teismų sprendimus, susijusius su Vijūnėlės dvaro nugriovimu, Ž.Povilonis teigė, kad sutiko sudaryti apsimestinį sandorį su R.Malinausku ir niekada neketino pasilikti turto savo reikmėms.

Strasbūro teismo pranešime pažymima, kad Ž.Povilonis yra vienas iš 30 įtariamųjų, kurie figūruoja su šia istorija susijusiame ikiteisminiame tyrime. Jis įtarimas kyšininkavimo ir prekyba poveikiu, veikiant organizuotoje grupėje.

Savo paties kreipimuisi į EŽTT prieštaraujančius parodymus Ž.Povilonis davė 2019 metų lapkritį, kai apklausoje nurodė, kad nebuvo suinteresuotas dalyvauti jokiam kyšininkavime dėl dvaro likimo, nes niekada neketino jo pasilikti sau.

Garbingas dviejų vyrų susitarimas

Bylos medžiagoje nurodoma, kad Ž.Povilonis Vijūnėlės dvarą pirko tik norėdamas padėti savo draugui R.Malinauskui, kuris tuo metu neturėjo finansinių galimybių jį įsigyti. Šiuos planus kaunietis verslininkas apibūdino kaip „garbingą dviejų vyrų susitarimą“.

EŽTT pranešime teigiama, kad R.Malinauskas planavo pastatą įsigyti vėliau, o tuo metu Ž.Povilonis jį įsirenginėjo pagal savo skonį.

„Jis net buvo sudaręs testamentą palikti namą trečiajam asmeniui, kurį nurodė R.Malinauskas“, – rašoma pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Žmogaus Teisių Teismas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Žmogaus Teisių Teismas

Dauguma teisėjų balsų priimtame sprendime pabrėžiama, kad dvi skirtingos faktų versijos kelia abejonių dėl teismui pateiktų teiginių tikslumo ir patikimumo, o jokių įtikinamų paaiškinimų Ž.Povilonis nepateikė.

Vasario 10 dieną „Youtube“ kanale paviešintoje „KiTaipTV“ laidoje R.Malinauskas taip pat patvirtino Ž.Povilonio parodymus ikiteisminiame tyrime ir teigė iš anksto sutaręs su verslininku perpirkti iš jo nuosavybę.

„Aš niekad neslėpiau, kad su Žilvinu buvau suderinęs, kodėl aš rūpinausi statybomis. Todėl, kad mes buvome sutarę: jam statom, už jo pinigus, o aš jį išpirksiu pardavęs savo dabartinį namą. Taip, nes ten ideali, pasakiška vieta, prie pat vandens telkinys, kad ir prūdas durpėtas. Niekad to neslėpiau“, – laidos metu dėstė R.Malinauskas.

Anksčiau jis buvo pripažinęs tik apie svarstymus įsigyti namą, jei niekas nenupirks jo brangiau, bei tvirtino tiesiog padėjęs ir tarpininkavęs verslininkui, kuris to paprašė.

Pradėtas statyti 2013 metais

Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kv. metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru.

Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams, verslininkui Žilvinui ir Zinai Poviloniams.

Nelegaliu statiniu pripažintas vadinamasis Vijūnėlės „dvaras“ buvo nugriautas 2019 metų spalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tų metų liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad pastatas turi būti nugriautas. Druskininkų valdžia toliau dėjo pastangas, kad namas būtų išsaugotas.

Ž.Poviloniui, Druskininkų merui R.Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui yra pateikti įtarimai teisėjų korupcijos byloje. Joje nagrinėjamas epizodas, kad Vijūnėlės dvaro byloje galėjo būti mokami kyšiai.

R.Malinauskas kaltinimus vadina absurdiškais. Anksčiau jis apkaltino kelis politikus ir prokurorus organizuojant susidorojimą ir pareiškė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja spaudė teisėjus. Prezidentūra tai pavadino melu.

Viktorijos Karsokaitės ir 15min skaitytojo nuotr./Vijūnėlės dvaras, virtęs griuvėsių krūva
Viktorijos Karsokaitės ir 15min skaitytojo nuotr./Vijūnėlės dvaras, virtęs griuvėsių krūva

Dvaro savininkas kaunietis Ž.Povilonis 2016 metais BNS pasakojo nusprendęs namą statyti Druskininkuose dėl to, kad turėjo sveikatos problemų, daug laiko praleisdavo sanatorijose Druskininkuose.

Jis sakė klausęs ir Druskininkų mero R.Malinausko, kokį objektą galėtų įsigyti, ir taip sužinojęs apie vietą prie Vijūnėlės ežero. Ž.Povilonis tuomet tikino ketinęs šiame dvare gyventi.

Kaunietis verslininkas teigė jau senokai pažįstantis Druskininkų merą R.Malinauską ir neslėpė, jog mero yra prašęs pagalbos ir ieškant įsigyti nekilnojamojo turto Druskininkuose, ir vėliau – įsirengiant jau įsigytą statomą namą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis