Ši byla nagrinėjama pagal Ukrainos 2022 m. birželio 23 d. kreipimąsi dėl rusijos kariniais veiksmais daromų šiurkščių ir sisteminių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimų.
Ukrainos peticijoje nurodoma, kad rusija vykdo tikslinius, beatodairiškus ir neproporcingus išpuolius prieš civilius gyventojus ir jų nuosavybę visoje Ukrainoje, pažeisdama tarptautinės teisės normas. Taip pat pažymima, kad užpuolimus vykdo rusijos karinės pajėgos ir separatistų ar kitos jų kontroliuojamos nereguliarios sukarintos pajėgos.
Atkreipiamas dėmesys, kad, vykdant šiuos užpuolimus, dešimtys tūkstančių civilių buvo sužeisti, nužudyti, sulaikyti arba yra dingę be žinios, šimtų tūkstančių žmonių turtas arba namai buvo sunaikinti, milijonai asmenų buvo perkelti šalies viduje arba priversti palikti Ukrainą ir tūkstančių įmonių verslas bei turtas sunaikinti.
Ukraina siekia, kad rusijos karinė agresija būtų nutraukta, o rusijos veiksmai būtų pripažinti masiškai pažeidžiantys žmogaus teises, taip pat reikalauja visiško žalos atlyginimo aukoms.
Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, būsimas sprendimas byloje galėtų būti pagrindas teisinėmis priemonėmis užtikrinti žalos atlyginimą aukoms, patyrusioms rusijos karinės agresijos padarinius.
„Lietuva išnaudos visas teisines priemonės, kad agresorės veiksmai neliktų nenubausti. Rusija privalo atsakyti už masinį Ukrainos žmonių žudymą, žalojimą, namų ir kitos viešosios infrastruktūros niokojimą. Ji taip pat privalės sumokėti už visą padaryta žalą“, – teigia E.Dobrowolska.
Kiekviena valstybė, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dalyvė, gali prašyti EŽTT leisti jai pateikti rašytines pastabas individualiose ar tarpvalstybinėse bylose prieš kitas valstybes, Konvencijos dalyves, tinkamo teisingumo įgyvendinimo tikslais.
