15min primena, kad balandžio 8 dieną (penktadienį), tarp 18 ir 19 valandos, Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė laikinąsias apsaugos priemones keturių migrantų iš Kubos atžvilgiu. Šeštadienio naktį kubiečiai buvo sulaikyti Lietuvoje, tačiau tą pačią parą ir vėl grąžinti į Baltarusiją. Su migrantais iki sulaikymo ryšį palaikę savanoriai iš „Sienos grupės“ teigė, kad toks sprendimas rodo „žvėrišką, agresyvią ir neteisėtą VSAT vykdomą politiką“, pasieniečiai tąkart tikino, kad šeštadienį negalėjo patikrinti informacijos apie EŽTT sprendimo autentiškumą, o oficialiais kanalais šį patvirtinimą gavo tik sekmadienį – kai migrantai jau buvo grąžinti į Baltarusijos teritoriją.
Trečiadienį vykusiame Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje apie Strasbūro sprendimo nepaisymą savo versijas pateikė VSAT vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, Vyriausybės atstovė prie EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė, migrantams padedantys „Sienos grupės“ savanoriai.
„Ši istorija prasidėjo nuo to, kad aš asmeniškai elektroniniu paštu balandžio 9 dienos naktį gavau iš „Sienos grupės“ Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo yra pritaikytos laikinosios priemonės keturių Kubos piliečių atžvilgiu. Prie to laiško, kurį aš gavau, buvo pridėti ir VSAT pareigūnai“, – posėdį pradėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, kuris taip pat trumpai apibendrino situaciją.
Posėdyje kalbėjusi migrantams padedanti „Sienos grupės“ savanorė Rita Škriadaitė sakė pati buvo tarp žmonių, sutikusių Kubos piliečius. Anot jos, į Lietuvą bandę patekti asmenys gimtinėje komunistinio režimo yra persekiojami, tad priežastis suteikti jiems laikiną apsaugą buvo. Vakaro, kai migrantai buvo apgręžti, įvykius prisiminė ir savanorė Aistė. Anot jos, savanoriai apie migrantams taikomas apsaugos priemones informavo užkardoje dirbusius pareigūnus, dokumentų kopijas savo telefonuose turėjo ir patys kubiečiai, tačiau VSAT pareigūnai į tai nekreipė dėmesio – teigė, jos žodžiais tariant, kad „patys viską išsiaiškins.“
Posėdyje dalyvavęs savanoris Andrius atkreipė dėmesį, kad fizinė šių migrantų būklė buvo pakankamai prasta – viena mergina dėl sutinusių kojų negalėjo eiti. Anot jo, patys kubiečiai irgi bandė VSAT pareigūnams parodyti Strasbūro nutartį, tačiau į tai neatsižvelgta. Pasak savanorio, telefonų SIM kortelės iš šių žmonių atimtos, tad jie negalėjo susisiekti su savo atstovais. Kiek vėliau jau posėdžio pabaigoje jis priminė, kad tai jau antras atvejis, kai VSAT pareigūnai į šalį neįleido asmenų, kuriems Strasbūras paskyrė laikiną apsaugą.
VSAT vado pavaduotojas V.Mačaitis situaciją vertina kitaip. Posėdyje jis teigė, kad šie Kubos piliečiai nuo 2020 metų yra lankęsi Maskvoje, tad dėl prieglobsčio suteikimo turėjo galimybę kreiptis į ten esančią Lietuvos ambasadą. Anot jo, į ambasados atstovybę jie galėjo kreiptis ir atvykę į Baltarusiją arba prieglobsčio pasiprašyti bet kuriame pasienio punkte.
V.Mačaičio teigimu, kai VSAT gavo oficialų teismo sprendimą, migrantai buvo įleisti į šalį. Jis taip pat tvirtino, kad sprendimo gavimo išvakarėse migrantai, pamatę Lietuvos pasieniečius, „patys nepanoro eiti link mūsų, grįžo atgal į Baltarusiją“.
„O dėl šitų argumentų, kad mūsų pasieniečiai nenorėjo atkreipti dėmesio į pateiktus dokumentus telefonuose... Na, reikia suprasti, kad jie pirmą dieną – kovo 31 dieną, kai buvo sulaikyti – pateikė su savo pasais ir klastotus grįžimo į Ispaniją dokumentus“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad tai ir buvo priežastis, kodėl pareigūnai netikėjo migrantų rodomo EŽTT sprendimo autentiškumu.
T.V.Raskevičiaus paklaustas apie telefonų SIM kortelių atėmimą, V.Mačaitis sakė nemanantis, kad tai yra tiesa, o paprašytas paaiškinti, ką VSAT laiko oficialaus EŽTT sprendimo gavimu, atsakė, kad dokumentą pateikti turi atstovas, tik tada jis vertinamas kaip patikimas.
Anot jo, šiuo metu minėti kubiečiai apgyvendinti Medininkų užsieniečių registracijos centre, sprendžiama dėl statuso suteikimo.
Vyriausybės atstovė prie EŽTT pranešimo apie sprendimą negavo
Kalbėdama apie teismo sprendimo verifikavimą Vyriausybės atstovė prie EŽTT K.Bubnytė-Širmenė pabrėžė, kad gyvenant elektroninėje eroje tikro autentiško dokumento, kokį įsivaizduojame, nėra – pareiškėjai bei atstovai gali turėti tik elektroninį dokumentą: „Vienintelis autentiškumo patikrinimo kelias yra mums prisijungti prie savo ir teismo elektroninės sistemos ir pasižiūrėti, ar toks dokumentas yra įkeltas į sistemą.“
Kalbėdama apie šį konkretų pabėgėlių iš Kubos atvejį ji paaiškino, kad įsivėlė žmogiška klaida. Pasak jos, dokumentas į teismo sistemą buvo įkeltas penktadienį 18.45 val.
Remiantis nustatyta tvarka, paaiškino ji, apie laikinas apsaugos priemones turi būti pranešama Vyriausybės atstovams prie EŽTT mobiliuoju telefonu arba trumpąja SMS žinute. K.Bubnytės-Širmenės teigimu, šį kartą tai nebuvo padaryta. Anot jos, taip nutiko dėl žmogiškos klaidos – tiesiog tas penktadienis buvo paskutinė diena prieš atostogas, kai daug teismo darbuotojų išeina atostogauti.
VSAT nesiėmė aktyvių veiksmų patikrinti tą sprendimą.
Ji pasakojo, kad viešoje erdvėje pamačiusi informaciją apie šį atvejį, sekmadienį patikrino sistemą ir radusi dokumentą jį iškart persiuntė VSAT. K.Bubnytė-Širmenė taip pat pabrėžė, kad jokiu būdu nereikėtų iš šio vieno atvejo daryti generalizuotų apibendrinimų apie tai, kad pasienio pareigūnai nevykdo EŽTT spredimų.
„Jau dabar besiaiškindama situaciją aš matau tam tikrus požymius dėl galimo piktnaudžiavimo peticijos teise ir mes tikrai pateiksime tą visą informaciją Europos Žmogaus Teisių Teismui“, – dėl konfidencialumo reikalavimų tik trumpai užsiminė, tačiau nedetalizavo ji ir pridūrė:
„Bet iš to, ką paminėjo gerbiamas Vidas, tai jūs patys girdėjote apie tai, kad buvo dar prieš tas laikinas apsaugos priemones rodomi pareigūnams iš tiesų suklastoti kiti dokumentai. Tuo atveju pareigūnai galėjo turėti pagrįstą abejonę ir dėl galimų kitų klastočių. Mano galva, šiuo atveju tas autentiškumas turėjo būti tikrinamas per uždarą teismo duomenų bazę.“
T.V.Raskevičius VSAT vado pavaduotojo klausė, kodėl pareigūnai patys nesusisiekė su EŽTT atstove ir nepaprašė patikrinti dokumento tikrumo. V.Mačaitis tiksliai į šį klausimą atsakyti negalėjo.
„Matau didelę problemą, nes turėdami informaciją apie priimtą sprendimą VSAT nesiėmė, akivaizdžiai iš šio pokalbio paaiškėjo, aktyvių veiksmų patikrinti tą sprendimą. Netikrindami autentiškumo priėmė sprendimus dėl tam tikrų priemonių žmonių atžvilgiu“, – sakė komiteto vadovas T.V.Raskevičius.
Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas posėdžio metu nusistebėjo, kad nors minėti kubiečiai kaltinami suklastotų dokumentų pateikimu, jokia baudžiamoji byla dėl to iki šiol nebuvo iškelta.
„Jeigu EŽTT sugeba savaitgalį priimti sprendimą, o Lietuva nesugeba to sprendimo net gauti, tai yra kažkas negerai“ , – sakė jis bei pridūrė, kad tarp migrantams padedančių nevyriausybininkų, šiuo atveju „Sienos grupės“ savanorių ir pareigūnų, reikėtų konstruoti pasitikėjimu grįstą santykį.
Atsakydama į kritiką K.Bubnytė-Širmenė sakė, kad su VSAT atstovais šis atvejis buvo aptartas ir sutarta, kad jeigu panaši situacija pasikartotų ateityje – dokumentų autentiškumu abejojantys pareigūnai kreipsis tiesiai į Vyriausybės atstovę prie EŽTT.
Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas T.V.Raskevičius kėlė klausimą, kodėl šie pabėgėliai prieglobsčio prašymo nepateikė paprastesniu būdu ir pasirinko keliauti naktį per šaltį. Į tai atsakė „Sienos grupės“ aktyvistas Mantautas Šulskus. Pasak jo, prieglobsčio prašymo pateikimo procedūra Minske ir Lietuvos pasienio punktuose yra labai sudėtinga, todėl žmonės, nežinodami, kokios yra realios galimybės tą prieglobstį gauti, renkasi, jų požiūriu, saugesnę alternatyvą ir bando nelegaliai kirsti sieną.
