„Mes turime nemažai socialinio centro klientų, tarp jų yra nemažai žmonių, kurie pergyveno Holokaustą, mes nenorime vėl juos emociškai ir galbūt ir fiziškai nervuoti, jie neturi antrą kartą pergyventi to, ką pergyveno. Užteko to, kad spaudoje pasirodo tokios eilės, kuriose minima „žydelka šventa Marija“. Kažkokiu būdu žydų bendruomenės vadovybė turi apsaugoti savo narius nuo bereikalingo nervavimosi“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė F.Kukliansky.
TAIP PAT SKAITYKITE: Žydams prabilus apie grasinimus, premjeras ragina teisėsaugą reaguoti
Ji teigė, kad pavartotas žodis „žydelka“ žeidžia ją asmeniškai, kaip ir kitus bendruomenės narius, kaip jis bebūtų pavartotas.
Vytautas Landsbergis kilus įtampai visuomenėje feisbuke paskelbė eilėraštį, kuriame teigiama: „Labiausiai nenorėčiau, kad mano tautiečiai nusiteiktų prieš žydus po ir dėl Šimašiaus užtemimo“, taip pat reiškiamas lūkestis, kad „atsirastų vienas kitas žydas protingas ir drąsus nepritariąs Šimašiui“.
„Ir visiems broliams lietuviams sakau ir sakau iš tikrųjų jau ketvirtį amžiaus: niekada nepamirškite, kad Dievo Motina, kuriai meldžiamės, kurios užtarimo prašome, buvo šventa žydelka“, – eilėraštį baigia V.Landsbergis.
„Mane tikrai asmeniškai žodis „žydelka“ žeidžia, aš šito prisiklausiau mokykloje, mano vaikai to prisiklausė mokykloje, ir galų gale atėjo laikai, kai jaunimas padėjo toleruoti vienas kitą, kai situacija Lietuvoje tapo kosmopolitinė, žydų atžvilgiu mes tikrai neturėjome išpuolių ir problemų. Tas nesantaikos kurstymas atsirado ne dėl jaunimo, ne dėl bendros situacijos, o dėl kai kurių žmonių, mano supratimu“, – sakė F.Kukliansky.
„Taip, mane žeidžia, aš esu ne „žydelka“, aš esu Lietuvos pilietė, lietuvė žydų kilmės. Ir aš galvoju, kad ne tik mane šitas žodis žeidžia. Aš nežinau, kas parašė tą eilėraštį, bet jei tai parašė profesorius, jis puikiai žino, kad iki karo tas žodis buvo ne komplimentas, o turintis tam tikrą atspalvį, kuris įžeidžia kitą tautybę, kitą žmogų“, – kalbėjo bendruomenės vadovė.
Tas nesantaikos kurstymas atsirado ne dėl jaunimo, ne dėl bendros situacijos o dėl kai kurių žmonių, mano supratimu, – sakė F.Kukliansky.
Lietuvos žydų bendruomenė piktinasi trečiadienį tautininkų organizuojamu mitingu prie paminklo Karaliui Mindaugui Vilniuje. Mitingo organizatoriai teigia reaguojantys į sostinėje nuimtą Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadintą Kazio Škirpos alėją.
Liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta anksčiau diskusijų sulaukusi atminimo lenta J.Noreikai-Generolui Vėtrai.
Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad tai padaryta įvertinus, jog J.Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą.
Taip pat sostinės savivaldybės taryba pervadino ir diplomato bei karininko K.Škirpos vardo alėją, kaip skelbiama, dėl jo viešai deklaruotų antisemitinių pažiūrų.
Abu sprendimai sulaukė ir palaikymo, ir aštrių protestų.
Kritikai ragino atsisakyti garbingo ženklo J.Noreikai įvertinus tai, kad jis, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Gynėjai pabrėžė J.Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadose dėl K.Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.