„Situacija po teisę pažeidžiančios Krymo aneksijos pasikeitė ir Lietuva labiau nei bet kuri kita šalis jaučia tą grėsmę“, – žurnalistams sakė Vokietijos vadovas, susitikęs su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
„Aš negaliu dabar tiksliai atsakyti į šį klausimą, kiek ilgai vokiečių kariai bus Lietuvoje. Kol situacija objektyviai nepasikeis į gerąją pusę, mes turėsime tą sprendimą vykdyti“, – pridūrė jis.
Tarptautiniai NATO batalionai kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje buvo dislokuoti šiemet. Aljansas teigia taip reaguojantis į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
D.Grybauskaitė pareiškė, kad nors batalionai yra suformuoti iš 23 NATO šalių karių, jie užtikrina tik atgrasymą, o siekiant dar labiau sustiprinti galimybes apginti Baltijos šalis būtinos ir kitos priemonės.
„Mes investuosime ir toliau, kad kitas NATO viršūnių susitikimas būtų skirtas tolimesnei NATO reformai, kuri turi investuoti į naują sprendimų priėmimo kokybę ir greitį, turi peržiūrėti NATO pajėgumų dislokavimo žemėlapį, daugiau dėmesio skiriant rytiniam NATO flangui ir ypač oro gynybai“, – sakė šalies vadovė.
Ji dar kartą sveikino Berlyno sprendimą vadovauti batalionui Lietuvoje ir teigė, jog „Vokietija sugebėjo peržengti gana sudėtingus jausmus, priimdama tokį sprendimą“.
Vokiečiai atsargiai vertina galimybes itin stiprinti kariuomenę ir siųsti kariuomenę į Rytų Europą po nacių žiaurumų XX amžiuje. Vokiečių dėmesį nacių okupacijai stebėtojai aiškina pokariu įdiegtu kaltės jausmu. Šalyje paplitęs įsitikinimas, kad didžioji dalis kaimynų dar iki šiol nepamiršo vokiškojo ar prūsiškojo militarizmo XIX-ojo amžiaus antroje pusėje ir XX-o amžiaus pradžioje.
Lietuvos bendradarbiavimas su Vokietija karinėje srityje ypač išaugo pastaraisiais metais. Lietuva iš Vokietijos perka nemažai ginkluotės ir karinės technikos, tarp jų – pėstininkų kovos mašinas ir haubicas.
