Prieš metus 15min tapo pirmuoju feisbuko faktų tikrinimo partneriu Baltijos šalyse. Per šį laiką parašėme kiek daugiau nei 200 tekstų. Jų pagalba klaidinančiais, iš dalies klaidinančiais ar turinčiais klaidingą antraštę pažymėjome daugiau nei 1 tūkst. socialiniame tinkle skelbtų įrašų.
Tiesa, neištrynėme nė vieno. Skirtingai nei teigia redakcijos darbu besipiktinantys asmenys, 15min neturi techninių galimybių ištrinti įrašų socialiniame tinkle.
Detalią 2019 m. partnerystės su feisbuku apžvalgą rašėme besibaigiant praėjusiems metams, su ja galima susipažinti – čia. Tuo metu 2020 m. tikrinama socialiniame tinkle skelbiama informacija nuo praėjusių skiriasi tiek savo turiniu, tiek ir apimtimi.
Teorijos greitesnės už virusą
Metus pradėjome įprastomis tapusiomis istorijomis apie sukčiavimo atvejus socialiniame tinkle bei tikrindami informaciją apie anuometes aktualijas – degančius Australijos miškus, įtartą mergaitės pagrobimą Vilniuje, išgalvotas vakcinų skeptikų sensacijas.
Sausio 30 d. pasirodė pirmoji publikaciją, susijusi su tuomet dar tolimu ir svetimu naujuoju koronavirusu, dar neturėjusio oficialaus pavadinimo COVID-19.
Pirmasis į mūsų akiratį pateko verslininkas Ugnius Kiguolis pateikęs šūsnį iš JAV pasiskolintų įvykių interpretacijų. Jau kitą dieną socialiniuose tinkluose pasirodė klaidinanti informacija apie 65 mln. mirčių bei melas apie COVID-19 sergantį JAV karį Lietuvoje.
Pirmomis vasario dienomis klaidinančią informaciją skleisti ėmėsi ir tinklalapis minfo.lt. Pasirodė pranešimai apie tariamą depopuliacijos programą.
Tiesa, tuomet populiacijos mažinimo įrankiu buvo virusas, tačiau nepasitvirtinus informacijai apie 15 proc. siekiantį mirtingumo lygį, naratyvas buvo pasuktas taip, kad „depopuliacija“ bus vykdoma vakcinų pagalba.
Dažnas sąmokslo teorijų bruožas – susikurti išvadas, o įvykius ir duomenis pritaikyti joms pagrįsti.
Didžioji dalis, dažniausiai iš rusiškų ir angliškų šaltinių išverstų, teorijų apie viruso kilmę, „elito sąmokslą“, „depopuliacijas programas“, tariamą Billo Gates'o įsitraukimą, 5G ryšio sąsajas su COVID-19 ar neva neegzistuojantį virusą Lietuvą pasiekė anksčiau nei pati infekcija.
Arčiau namų
Visa tai pradėjo keistis po pirmojo patvirtinto COVID-19 atvejo Lietuvoje vasario 28 d. Kovo mėnesį socialiniuose tinkluose jau buvo dosniai dalijamasi klaidinančiais COVID-19 savigydos būdais.
Pradėtas skleisti ir Lietuvoje kilęs melagingas turinys apie uždarytus oro uostus, miestus, slepiamas viruso aukas ir panikuojančius šalies gyventojus. Kovo viduryje įvedus karantiną, pasigirdo raginimai jo nesilaikyti.
Epidemijai neplintant pradėta stebėtis „tuščiomis“ ligoninėmis, pasigirdo kalbančių apie pilietinį karą ir tariamus testavimo dėl COVID-19 pavojus. Bandymai klaidinti žengia koja kojon su kasdienėmis aktualijomis.
Dėl to tęsiantis karantinui ir pasirodant informacijai, kad be vakcinos nuo COVID-19 ligos visiškai atsikratyti nepavyks, socialinius tinklus užplūdo įrašai apie tariamai vakcinose slepiamus sekimo įrenginius.
Paskutinėmis dienomis itin didelio klaidinančios informacijos skelbiančiųjų dėmesio sulaukia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, piktinamasi pratęsiamu karantinu.
Išskirtinis dėmesys
Atkaklus 15min darbas tikrinant informaciją socialiniame tinkle neliko nepastebėtas. Išskirtinio dėmesio sulaukėme balandį, kuomet socialiniame tinkle susikūrė grupė „unfollow 15 min“.
Ši susikūrė praėjus kelioms dienoms po to, kai dėl pakartotinų klaidinančios informacijos skelbimo atvejų tinklalapiui minfo.lt buvo apribota galimybė už pinigus didinti informacijos sklaidą. Daugiau apie tai – čia.
„Unfollow 15 min“ susikūrimo metu grupę administravo minfo.lt savininkas Marius Gabrilavičius, tinklalapio IT specialistas Emilis Zavickas ir verslininkas Marius Karalevičius. Šiuo metu administratorių gretas papildė du nauji asmenys, o E.Zavicko administratorių gretose nebėra.
Nuo šių metų sausio 1 d. klaidinančiais, iš dalies klaidinančiais ar skelbiančiais melagingą antraštę pažymėjome 457 įrašus socialiniame tinkle. Apie tai publikavome daugiau nei 100 tekstų. Daugiau nei 60 jų vienaip ar kitaip buvo susiję su COVID-19 pandemija.
Didžiąją dalį, beveik 300 įrašų, sudarė nuorodos į klaidinančias publikacijas, kuriomis dalinosi socialinio tinklo vartotojai. Tiesa, į šią kategoriją patenka visos nuorodos, todėl joje atsiduria ir, pavyzdžiui, „Youtube“ nuorodos.
Feisbuko vartotojai buvo klaidinami beveik pusšimčiu suklastotų ar klaidinančių nuotraukų, 35 feisbuke skelbtais vaizdo įrašais ir kone identišku tekstinių įrašų kiekiu.