Parduotuvių lentynose alkoholį pakeis vaistai?
Spaudos konferencijoje Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius daro prielaidą, kad vaistais manoma padengti alkoholio prekybos nuostolius, kadangi valdžia ketina apriboti alkoholinių gėrimų pardavimą.
Prielaidą jis argumentuoja tuo, kad kiek anksčiau uždraudus prekybą alkoholiu degalinėse, Seimo Sveikatos reikalų komiteto tuometinis pirmininkas siūlė ten prekiauti vaistais. O dabar parduotuvių savininkai, ypač mažesniuose miesteliuose, yra sunerimę, kad keičiant alkoholio prekybos tvarką, jiems neapsimokės dirbti, nes didesnę pelno dalį susirenka iš alkoholio prekybos.
„Tai galbūt siūloma tiems prekybos tinklams į lentynas vietoje alkoholio padėti vaistus“, – teigia E.Tarasevičius.
Prieinamumas geras, o vaistų kainos degalinėse būtų didesnės
Anot jo, nėra aišku, kokius tikslus nori pasiekti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiomis pataisomis. Vienas jų – norima padidinti medikamentų prieinamumą gyventojams, tačiau E.Tarasevičius sako, kad Lietuvoje yra beveik pusantro tūkstančio vaistinių, be to, vaistais prekiauja ir pirminės sveikatos priežiūros centrai, kurie yra atokesniuose regionuose.
Tai galbūt siūloma tiems prekybos tinklams į lentynas vietoje alkoholio padėti vaistus, – teigė E.Tarasevičius.
„Vienai vaistinei Lietuvoje tenka apie 1,3 tūkst. gyventojų. Tai yra vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Taigi, Lietuvoje prieinamumas yra pakankamas“, – kalbėjo E.Tarasevičius.
Antrasis tikslas, apie kurį kalbama, kad galbūt vaistų kainos būtų mažesnės. Šiuo metu degalinėse parduodami, pavyzdžiui, maisto papildai, tvarsliava, kitos priemonės, kurioms nereikalinga specialisto rekomendacija. Tačiau, pasak Lietuvos farmacijos sąjungos prezidento, kainų kritimas yra abejotinas dalykas.
„Degalinėse, kaip ir prekybos centruose, parduodami tam tikri maisto produktai, tačiau degalinėse kainos yra aukštesnės negu parduotuvėje. Analogiška situacija bus ir su vaistais. Neįsivaizduoju tokios situacijos, kad didmenininkas, kuris aprūpina savo tinklą vaistais, rastų išimtį degalinėms arba kitoms parduotuvėms, kurios nepriklauso šiam tinklui, pardavinėti vaistus pigiau“ , – aiškino E.Tarasevičius.
Visą parą veikianti vaistinė – nuostolinga
Degalinėje vaistus perkantis žmogus gali padaryti savo sveikatai žalos, jeigu nežino specifinės informacijos apie medikamentą.
Vaistų prieinamumą būtų galima didinti per visą parą veikiančias vaistines. Anot E.Tarasevičiaus, visą parą veikiančios vaistinės yra geras dalykas, tačiau jų neapsimokėtų išlaikyti, kadangi naktimis vaistų poreikis yra mažesnis.
Naktį parduodami vaistai yra brangesni, nes reikia mokėti paslaugos mokestį. Be to, didesniuose prekybos centruose esančios vaistinės dirba beveik tiek pat laiko kaip ir pati parduotuvė.
Dr. Kostas Ivanauskas mano, kad planuojamos valstybinės vaistinės galėtų veikti visą parą ir padidinti vaistų prieinamumą naktį. Jis pateikia Danijos pavyzdį, kur savivaldybės išlaiko nerentabilias vaistines, todėl lygiai taip pat ir mūsų valstybė galėtų rūpintis tam tikromis vaistinėmis.
Vaistą parduoti turėtų tik specialistas
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad vaistus turi parduoti farmacijos specialistas, kuris turi užtikrinti vaistų vartojimo kontrolę. Prof. habil. dr. Povilas Gaidelis sako, kad nereceptiniai vaistai taip pat gali ir pakenkti sveikatai, jeigu nežinomi jų pašaliniai poveikiai, vartojimo sąlygos.
Anot dr. K.Ivanausko, pacientas turi gauti reikiamą konsultaciją apie vartojimo dozes, laikotarpį, sąveiką su kitais vaistais, šalutinius poveikius. Degalinėje vaistus perkantis žmogus gali padaryti savo sveikatai žalos, jeigu nežino specifinės informacijos apie medikamentą. Vaistininkas yra ta grandis, kuri kontroliuoja vaisto plitimą, tikrina, ar laikomasi gydytojo rekomendacijų.
„Kalbama apie tuos vaistus, kuriais būtų prekiaujama degalinėse, prekybos centruose, tokie kaip paracetamolis, aspirinas. Šie vaistai nėra labai toksiški, bet jie gali paveikti organų veiklą. Pacientas atėjęs į degalinę ar parduotuvę negauna reikiamos konsultacijos apie vaistą dėl to, kad nėra specialisto“, – aiškino K.Ivanauskas.
Be to, nors kai kurių skirtingų vaistų veiklioji medžiaga yra ta pati, pavyzdžiui, paracetamolis, pacientas gali sumaišyti vaistus ir apsinuodyti. K.Ivanauskas teigia, kad pasaulyje apsinuodijimų paracetamoliu yra daugiausia po apsinuodijimų nuo raminamųjų vaistų.
E.Tarasevičius teigia, kad nekontroliuojama vaistų prekyba gali padidinti neracionalaus vaistų vartojimo problemą, nes vaistai vartojami neapsilankius pas gydytoją.
K.Ivanauskas priduria, kad pacientų savigyda irgi yra problema. Vaistai negydo ligos, jie gydo simptomus, o pacientas neieško simptomų priežasties ir todėl per daug ar dažnai vartoja vaistus.
