2020 04 16

Feisbuke dalijasi melu apie skiepus su radijo bangų įtaisais

Socialiniame tinkle skelbiama melaginga informacija apie vakcinas su radijo bangų įtaisais (RFID). Teorijai pagrįsti nepateikiami jokie įrodymai, remiamasi dešimt metų neveikiančiu tinklaraščiu.
Jowanas Osterlundas
Vyras laiko mikroschemą, kurią 2017 m. po oda implantavo keletas švedų biohaatono dalyvių. Dėl implanto galima atidaryti biurų duris, naudotis kita įranga / „Scanpix“/AP nuotr.

„Slapti RFID mikročipai jau randami skiepuose“, – skelbiama tinklalapyje info.play.lt. Nuo publikacijos paskelbimo balandžio 11 d., tekstu feisbuke pasidalyta per 300 kartų, publikacija parodyta per 86 tūkst. kartų. Tokį patį tekstą skelbė ir tinklalapis anomalija.lt.

15min nuotr./Klaidinančios publikacijos antraštė
15min nuotr./Klaidinančios publikacijos antraštė

Skelbiamame tekste pasakojama apie „slaptą planą“ vakcinas papildyti itin mažais radijo bangų siųstuvais (RFID). Taip esą būtų galima sekti žmones, kontroliuoti jų elgesį ir tyčia susargdinti onkologinėmis ligomis. Tiesa, kaip veiktų toks mechanizmas, nėra paaiškinama.

RFID technologija, leidžianti žymėti gyvūnus itin mažomis mikroschemomis, išties egzistuoja. Tiesa, daugiausia RFID naudojama perduoti duomenis bekontakčiu būdu, pavyzdžiui, automobilių rakteliuose ar biuruose naudojamose durų kortelėse. Komerciniais tikslais technologija naudojama bene 50 metų.

Tekste kalbama ir apie Tommy Thompson'ą, buvusį JAV politiką, vėliau tapusį technologijų įmonės „VeriChip“ valdybos nariu. Ši informacija rodo, kad feisbuke platinama istorija – pasenusi. T.Thompsonas į privatų sektorių pasitraukė dar 2004 m.

Amal Graafstra (CC BY-SA 2.0) | commons.wikimedia.org/Mikroschema
Amal Graafstra (CC BY-SA 2.0) | commons.wikimedia.org/Mikroschema

2011 m. T.Thompsonas teigė, kad palaikytų RFID implantacijos idėją, tačiau ne prievartiniu būdu. Vis dėlto vieno buvusio pareigūno nuomonė neturėtų būti laikoma visos valstybės ar sektoriaus nuostata bet kuriuo klausimu.

Informacijos apie RFID technologijos naudojimą skiepuose info.play.lt nepateikia. Kalbama apie „kai kurias kompanijas“ ir „ateities planus“, tačiau nieko konkretaus. Kitaip tariant, skaitytojui tiesiog reikia pasitikėti atmestinai žinomos televizijos tinklalapį imituojančiu šaltiniu bei publikacija be autorystės.

Teksto pabaigoje nurodoma, kad šis parengtas remiantis tinklaraščiu valstybe.wordpress.com. Pastarasis neaktyvus nuo 2011 m., jame pateikiama abejotinos kokybės informacija, nenurodoma publikacijų autorystė, nepateikiami informacijos šaltiniai.

15min nuotr./Šaltiniu nurodomas tinklalapis
15min nuotr./Šaltiniu nurodomas tinklalapis

15min vertinimu, info.play.lt pateikiama informacija yra klaidinga.

Kartu su COVID-19 pandemija, internetą užplūdo milžiniškas sąmokslo teorijų srautas. Pasirodė ne viena jokių įrodymų nepatiekianti teorija apie neva RFID technologijos ryšį su neegzistuojančia vakcina nuo naujojo koronaviruso.

Pavyko nustatyti, kad 2014 m. siaučiant Ebolos virusui taip pat pasirodė melaginga informacija apie neva vakcinose nuo viruso laukiančią RFID siųstuvus. Kaip ir dabar, tada sąmokslo teorijos apie RFID atsirado anksčiau už skiepus nuo ligos.

Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI) pateikia trumpą instrukciją, kaip geriau apsisaugoti nuo dezinformacijos pandemijos metu. Tačiau tais pačiais patarimais galima remtis ne tik siekiant gauti kuo patikimesnę informacija apie COVID-19, bet ir bet kurią kitą temą.

Rekomenduojama visada domėtis informacijos šaltiniais – įvertinti, iš kur ir kokiais kanalais informacija pateikiama. Tekstai, kuriuose nėra nuorodų į informacijos šaltinius ir autorystės, turėtų būti vertinami atsargiau.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis