„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 08 31

Feisbuke Lietuvai pritaikytas klaidingų teiginių užtaisas iš Italijos

Socialiniame tinkle plinta lietuviškai dubliuotas vaizdo įrašas, kuriame vyras italų kalba aiškina „tiesą“ apie COVID-19, neveikiančius testus bei pavojingas vakcinas. Tačiau pateikti teiginiai pagrindo neturi.
Gydytojas, kovojantis su koronavirusu
Gydytojas, kovojantis su koronavirusu / 123RF.com nuotr.

„Vat tau ir visa tiesa apie covid – 19“, – skelbia filmuotą medžiagą lydintis feisbuko įrašas. Kelių feisbuko vartotojų dėka įrašas peržiūrėtas apie 170 tūkst. kartų, medžiaga pasidalinta daugiau nei 6 tūkst. kartų.

15min nuotr./Klaidinantis vaizdo įrašas socialiniame tinkle
15min nuotr./Klaidinantis vaizdo įrašas socialiniame tinkle

Vaizdo įraše girdimas į pensiją pasitraukęs 73 metų ginekologas iš Italijos, Roberto Petrella. Italijos Teramo provincijos medikų bendruomenė 2019 m. pašalino R.Petrellą iš savo gretų dėl vyro kampanijos prieš mergaičių skiepijimą nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).

Nepateikdamas jokių įrodymų R.Petrella pasakoja „tikrąją“ COVID-19 pavadinimo reikšmę, nepagrįstą informaciją apie koronaviruso testus bei dar nesukurtą vakciną nuo ligos. Lietuvoje platinamas vaizdo įrašas apkeliavo visą pasaulį.

„Identifikacijos sertifikatas“

R.Petrella skelbia neva pandemiją sukėlusios ligos „COVID-19“ pavadinime užkoduota visai kitokia žinutė nei įprasta manyti. Įrodymų vyras nepateikia.

15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?
15min nuotr./Kaip stiprinti informacinį imunitetą?

„Covid-19 yra vakcinacijos dirbtiniu intelektu indentifikacijos sertifikatas. Skaičius „19“ yra metai, kada visa tai buvo sukurta“, – vaizdo įraše pasakoja buvęs ginekologas.

Tokio termino anglų kalba (ang. Certificate Of  Vaccination Identification) pirmosios raidės suformuoja „COVID“. Tačiau tokia ligos pavadinimo istorija nėra tikra, o klaidinanti informacija apie ligą skelbiama buvo dar balandžio mėnesį.

Iš tiesų pavadinimas „COVID“ reiškia „koronaviruso liga“ (ang. Coronavirus disease). Skaičius „19“ nurodo kelintais metais liga buvo aptikta – 2019 m. Oficialų pavadinimą susirgimui Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suteikė šių metų vasarį.

R.Petrella teisus teigdamas, kad „COVID-19 – tai ne viruso pavadinimas“. Nes COVID-19 ligą sukeliantis virusas vadinasi SARS-CoV-2. Tokį pavadinimą virusui vasarį suteikė Tarptautinė virusų taksonomijos taryba (ang. International Committee on Taxonomy of Viruses).

VIDEO: Skiepai – gelbėjimosi ratas ligų jūroje

SARS-CoV-2 yra žodžių anglų kalba sutrumpinimas, kuris lietuviškai skambėtų „sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2“.

Antruoju virusas pavadintas todėl, kad jo artimiausias gentainis koronavirusų grupėje yra 2003–2005 m. siautusio sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) sukėlėjas.

Depopuliacijos programa

R.Petrella monologą tęsia teiginiais neva skiepai nuo COVID-19 – gyventojų mažinimo programos dalis. Ši sąmokslo teorija pandemiją lydi nuo pat šios pradžios, apie ją rašėme dar vasario mėnesį.

Tiesa, tuomet tariamu populiacijos mažinimo įrankiu buvo virusas, tačiau nepasitvirtinus informacijai apie 15 proc. siekiantį mirtingumo lygį, naratyvas buvo pasuktas taip, kad „depopuliacija“ esą bus vykdoma vakcinų pagalba.

Ginekologas aiškina, kad „virusą reaktyvuoja imuninis pagrindas, kuris yra susilpnintas ankstesnių vakcinacijų“. Tai taip pat nėra tiesa.

Vaizdo įrašą aprašę Čilės faktų tikrintojai fastcheck.cl susisiekė su Roberto del Rio ligoninės infekcinių ligų specialistu Alejandro Valasquezu.

Pasak jo, neveiksnus virusas žmogaus organizme lieka ir būna reaktyvuojamas tik tokiu atveju, jei virusas palieka savo genetinę informaciją ląstelėse. Tai – vadinamieji DNR virusai, pavyzdžiui, herpeso virusas. Tuo metu SARS-CoV-2 yra RNA tipo virusas.

Nepatikimi testai

Pasak R.Petrello, koronaviruso neįmanoma aptikti jokiais testais, o COVID-19 nustatyti turintys testai aptinka įprastai žmoguje gyvenančius virusus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Koronaviruso testas Baltarusijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Koronaviruso testas Baltarusijoje

Apie skirtingus koronavirusui nustatyti taikomus testus rašėme kovo mėnesį. Tuomet Lietuvos imunologų draugijos prezidentė dr. (HP) Audronė Eidukaitė pasakojo, kad testų jautrumas siekia nuo 62 iki 95,7 proc., specifiškumas – 86,3–99,9 proc.

Harvardo medicinos mokyklos duomenimis, vidutiniškai 5 proc. visų testų gali būti neteisingai teigiami (ang. false positive), kuomet testas yra teigiamas, nors viruso organizme nėra. Toli nuo 90 proc., kuriuos prakalboje įvardija R.Petrello.

Vyro minimos „viruso dalys“, aptinkamos testų pagalba – molekuliniai testai, kurių metu organizme ieškoma konkretaus viruso genetinės medžiagos.

Visos vyro išsakytos mintys skirtos pagrįsti nuomonę, kad reikalinga išvengti priverstinio masinio vakcinavimo nuo COVID-19. Vis dėlto skiepai nuo koronaviruso nėra sukurti. Nei Europos Sąjunga (ES), nei Lietuvos institucijos neteigė, kad skiepijimo programa būtų privaloma.

15min nuotr./Naujausi mitai apie COVID-19
15min nuotr./Naujausi mitai apie COVID-19

Patikimi šaltiniai

Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.

Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija. Prasidėjus koronaviruso pandemijai, kilo klaidinančios informacijos banga, kartais tyčia skatinama užsienio valstybių.

Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs