Feisbuko vartotojai Lietuvoje kiekvieną dieną dalinasi nuorodomis, kurias paspaudę nuvedami į delfi.lt, tv3.lt, lrytas.lt ir kitus populiarius naujienų portalus primenančias internetines svetaines. Tokių tinklalapių kūrėjai gundo greito uždarbio galimybėmis.
Pavyzdžiui, pradedant rugpjūčio 12 d. dešimtimis nuorodų į sukčių spąstus pasidalino 2 tūkst. socialinio tinklo vartotojų. Atkaklumą štampuoti vieną netikrą svetainę po kitos galima paaiškinti laukiamo laimikio dydžiu.
Policijos departamento duomenimis, dėl žalos, patirtos naudojantis fiktyviomis investavimo priemonėmis, šią vasarą pradėta 12 ikiteisminių tyrimų.
„Nukentėjusieji susigundė galimybe investuoti ir prarado nuo kelių šimtų eurų iki 57 tūkst. eurų. Dažniausiai sukčiai naudoja viešumoje gerai žinomų ir atpažįstamų žmonių atvaizdus“, – teigiama Lietuvos policijos atsakyme.
Nukentėjusieji susigundė galimybe investuoti ir prarado nuo kelių šimtų eurų iki 57 tūkst. eurų.
Policija pažymi, kad tokio pobūdžio nusikaltimų tyrimas – sudėtingas. Nusikaltėliai dažniausiai veikia iš užsienio valstybėje registruotų interneto svetainių, lėšos taip pat „investuojamos“ į fiktyvias, už Lietuvos ribų įsteigtas finansines platformas.
„Užvaldytos piniginės lėšos pervedamos į skirtingose užsienio valstybėse atidarytas bankų sąskaitas, dažnu atveju už užvaldytas lėšas perkamos kriptovaliutos ir tai dar labiau apsunkina galimybę atsekti galutinį pinigų gavėją bei nustatyti kaltininkus“, – teigiama Policijos atsakyme.
Daugiau apie tai, kokiu būdu ir kokias pinigų sumas išvilioti taikosi sukčiai, skaitykite čia.
Masina pažįstami veidai
Siekiant potencialių aukų dėmesio naudojami gerai atpažįstami veidai. Dažniausiai naudojami finansų ministro Viliaus Šapokos, verslininkų Nerijaus Numavičiaus ir Ilja Laurso, muzikanto Marijono Mikutavičiaus, buvusio krepšininko Arvydo Sabonio ar valstiečių ir žaliųjų vadovo Ramūno Karbauskio atvaizdai. Tiesa, neapsiribojama vien jais.
Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašas, sudarytas iš ištraukų su N.Numavičiumi.
Sukčiai neretai naudoja ir pramogų pasaulio įžymybių, žurnalistų atvaizdus. Tiesa, spąstai kartais spendžiami ir be akivaizdaus jauko, be įžymybių ar naujienų portalų dizaino imitacijos. Tokiais atvejais skaitytojų dėmesį siekiama atkreipti informacija apie neva slepiamą informaciją, kurią sužinoję greit praturtėja.
Tačiau visas tokio tipo publikacijas sieja bendras siekis – išvilioti gyventojų pinigus.
Užsiregistravus viename tokių puslapių, su užkibusia auka susisiekia asmenys, skatinantys kuo greičiau investuoti lėšas į finansinį produktą, dažniausiai kriptovaliutas. Tai siūloma daryti pasitelkiant fiktyvią investavimo platformą. Teigiama, kad galimybė greitai užsidirbti ilgai nesitęs, todėl pinigus reikia pervesti kuo greičiau.
Nuorodos į pinigus išvilioti siekiančius naujienų portalus keičiamos kasdien. Pasitaiko atvejų, kai jos primena atpažįstamus naujienų portalus, pavyzdžiui tv3-dabar.com, tv3.dienosnaujienos.com ar tv3verslo-aktualijos.com.
Tuo metu nuoroda tv3zinios.com nukreipia į naujienų portalo imitaciją, kurioje patalpintos nuorodos į tikras portalo tv3.lt publikacijas. Imitacijoje visada galima aptikti investuoti į neaiškias finansines priemones siūlančią reklamą.
Kitais atvejais nuorodą sudaro žodžių junginys anglų kalba, pavyzdžiui, goodlyrealizable.site, gratefulbreastfinancial.website, perreal.info ir pan. Nuorodos anglų kalba kinta nuolatos ir būtent joms iliustruoti dažniausiai pasitelkiami žymių žmonių atvaizdai, taip siekiant sukurti patikimumo iliuziją.
Kilus įtarimui dėl „greitą praturtėjimą“ be „jokios rizikos“ žadančių internetinių svetainių, apie jas rekomenduojama pranešti Lietuvos bankui el. paštu ar privačia žinute feisbuke.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad gavęs teismo leidimą Lietuvos bankas turi teisę duoti interneto tiekėjams nurodymą tokias svetaines blokuoti ir riboti nelegalias paslaugas siūlančią reklamą.
Daugiau informacijos apie Finansų ministerijos poziciją dėl internetinių sukčių – čia.
Norint išvengti internetinių sukčių, reikėtų neskubėti dalintis asmeniniais duomenimis, įsitikinti, kad skaitomas tikras naujienų portalas, ne jo imitacija. Reikėtų kreipti dėmesį ne į socialiniame tinkle matomą nuorodos pavadinimą, o į tą, kas rašoma naršykles adreso laukelyje nuorodą atidarius.
Lietuvos bankas rekomenduoja neinvestuoti į produktus, apie kuriuos trūksta žinių. Taip pat reikėtų patikrinti, ar paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Įmonės pavadinimas privalo sutapti su nurodytu Lietuvos banko svetainėje. Galiausiai, nereikėtų tikėti pažadais apie „greitą uždarbį“, „itin patrauklias investavimo galimybes“, „lanksčius finansinius produktus“.
Teisėtai veikiantys tinklalapiai pateikia daugiau informacijos nei kelios nuorodos į straipsnius, pateikia kontaktinę informaciją bei pagrindinius duomenis apie pačią įmonę. Sukčių naudojamas imitacijas geriausiai išduoda jų primityvumas, netaisyklinga lietuvių kalba bei susijusios informacijos apie įmonę trūkumas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programoje, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
